Atliekų rūšiavimas vis dar kelia nemažai klausimų: ar prieš išmetant pakuotes būtina jas išplauti, ką galima mesti į plastiko konteinerį ir kodėl ne visi plastikiniai ar stikliniai daiktai tinka perdirbti? Apie teisingą pakuočių rūšiavimą, dažniausias gyventojų klaidas ir pakuočių perdirbimo procesus laidoje „Labas, Vilniau!“ Bernardas Daugirda kalbėjosi su asociacijos „Gamtos ateitis“ komunikacijos vadovu Vygandu Kiera. Pokalbyje aptariama, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas, kas nutinka surinktoms pakuotėms ir kokių paprastų taisyklių verta laikytis, kad rūšiavimas iš tiesų prisidėtų prie aplinkos tausojimo.

Rūšiuojame pakuotes, o ne visus iš tos pačios medžiagos pagamintus daiktus

Viena svarbiausių pokalbio žinučių – rūšiavimo konteineriai skirti pakuotėms, o ne visiems daiktams, pagamintiems iš plastiko, stiklo ar metalo. Pavyzdžiui, plastikinis žaislas neturėtų keliauti į plastiko pakuočių konteinerį, nors jo gamybai panaudotas būtent šis plastikas. Tokie daiktai turi būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o tinkamus naudoti daiktus verta parduoti, padovanoti ar kitaip suteikti jiems antrą gyvenimą.

Panaši situacija ir su stiklu. Stiklainiai bei stikliniai buteliai yra stiklo pakuotės, todėl juos galima rūšiuoti į atitinkamą konteinerį. Tačiau įprasta stiklinė ar automobilio stiklas nėra stiklo pakuotė. Netinkamai išrūšiuotas stiklas gali pabloginti antrinių žaliavų kokybę ir apsunkinti perdirbimo procesus.

Ar tikrai būtina išplauti pakuotes prieš rūšiuojant?

Dar vienas itin paplitęs mitas – į rūšiavimo konteinerius galima mesti tik kruopščiai išplautas pakuotes. Vygandas Kieras pabrėžia, kad tokio įpročio atsisakyti galima: svarbiausia pakuotę gerai ištuštinti. Nedideli maisto likučiai, keli lašai aliejaus ar jogurto likučiai pakuotėje netrukdo jai tapti antrine žaliava.

„Svarbu yra gerai ištuštinti, čia reikia pabrėžti ir akcentuoti.“

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad perteklinis pakuočių plovimas ne tik užima laiko, bet ir eikvoja vandenį bei energiją. Todėl prieš išmetant pakuotę verta įsitikinti, kad ji ištuštinta, tačiau nereikia stengtis jos išplauti iki nepriekaištingos švaros.

Kaip iš tikrųjų keliauja mūsų išrūšiuotos pakuotės?

Pakuotės kelionė nesibaigia vos tik įmetus ją į atitinkamą konteinerį. Surinktos atliekos vežamos į rūšiavimo centrus, kuriuose vyksta jų paskirstymas pagal medžiagą, formą ir dydį. Tam naudojami įvairūs technologiniai sprendimai, o darbuotojai atlieka papildomus patikrinimus. Būtent šiame etape sprendžiama, kurios pakuotės galės keliauti į perdirbimą ir tapti antrine žaliava, o kurios bus nukreiptos į atliekų deginimo jėgaines.

Pokalbio metu Vygandas Kieras pasidalijo ir asociacijos „Gamtos ateitis“ praėjusių metų rezultatais: iš surinktų 107 tūkst. tonų pakuočių atliekų 101 tūkst. tonų buvo perdirbta, o likusi dalis nukeliavo į atliekų deginimo jėgaines.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į netinkamai rūšiuojamų atliekų problemą. Jo teigimu, Vilniuje apie 40 proc. į pakuočių atliekų konteinerius patenkančių atliekų sudaro daiktai ar netinkamos priemaišos. Tai dar kartą parodo, kodėl teisingas rūšiavimas prasideda nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimų.

Skirtingi konteineriai ir taisyklės – papildomas iššūkis gyventojams

Ne vienam vilniečiui yra tekę pastebėti, kad prie skirtingų daugiabučių stovi nevienodai pažymėti konteineriai. Vienur popierius ir metalas surenkami kartu, kitur – atskirai. Tokia situacija egzistuoja ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

Vygandas Kieras pasakojo, kad skirtingas konteinerių ženklinimas gali klaidinti gyventojus, todėl ateityje svarbus vaidmuo teks vienodesnėms rūšiavimo taisyklėms ir aiškesnėms piktogramoms. Pokalbyje taip pat aptartas asociacijos bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybėmis, siekiant pritaikyti edukacines priemones pagal konkrečių vietovių poreikius.

Edukacija – nuo savivaldybių iki krepšinio aikštelės

Asociacija „Gamtos ateitis“ ne tik organizuoja pakuočių atliekų tvarkymą, bet ir daug dėmesio skiria visuomenės švietimui. Pašnekovas pasakojo apie naujas edukacines iniciatyvas ir partnerystę su Lietuvos krepšinio lyga. Ja siekiama pasiekti kuo platesnę auditoriją ir pasitelkti krepšinio bendruomenę kaip teisingo rūšiavimo ambasadorius.

„Tiek krepšinio atstovai, treneriai, žaidėjai ir pati Lietuvos krepšinio lyga tampa Lietuvos rūšiavimo treneriais.“

Vygando Kiero teigimu, svarbu ne tik kalbėti apie rūšiavimo naudą, bet ir pateikti aiškias, lengvai pritaikomas taisykles, kurios padėtų žmonėms išvengti kasdienių klaidų. Asociacija taip pat bendradarbiauja su visomis 60 Lietuvos savivaldybių, kartu ieškodama tinkamiausių būdų edukuoti gyventojus.

Teisingai rūšiuoti gali būti paprasčiau, nei atrodo

Pokalbio pabaigoje pašnekovas dar kartą išskyrė kelias pagrindines taisykles, kurias verta prisiminti kiekvienam: rūšiuoti reikia pakuotes, o ne daiktus, pakuotes pakanka gerai ištuštinti, o dar tinkamus naudoti daiktus geriau padovanoti, parduoti ar perduoti kitiems.

Jeigu kyla klausimų, kur mesti vieną ar kitą pakuotę, asociacija „Gamtos ateitis“ yra parengusi rūšiavimo ABC atmintinę, kurią galima rasti interneto svetainėje gamtosateitis.lt.