Minčia Family – Eglė Cibienė ir Liudvikas Cibas su dviem mažais vaikais nuo 2024 metų dviračiais keliauja nuo Šiaurės iki Pietų Amerikos. Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina šeimą apie kelionę dviračiais per Ameriką, gyvenimą kelyje ir keliones su vaikais. Kaip atrodo kasdienybė, kai namais tampa palapinė, o dienos ritmą diktuoja gamta ir nuolat besikeičianti aplinka? Pašnekovai pasakoja apie šeimos keliones dviračiais, netikėtus susitikimus, Lotynų Amerikos žmonių svetingumą ir svarbiausias pamokas, kurias suteikia gyvenimas keliaujant.

Kelionė su vaikais: mažiau daiktų, daugiau laisvės

Mintis leistis į tokią kelionę iš pradžių galėjo atrodyti kaip didelis iššūkis. Juk auginant mažus vaikus įprasta rūpintis, kad būtų viskas, ko gali prireikti. Tačiau Eglė ir Liudvikas pasakoja, kad keliaujant daugelis kasdienybę apsunkinančių dalykų tiesiog išnyksta. Šeimai nebereikia kaupti daugybės žaislų, drabužių ar kitų namuose įprastų daiktų, o gamta vaikams suteikia erdvės judėti, tyrinėti ir atrasti.

Gyvenimas kartu kelyje taip pat pakeičia šeimos ritmą. Daugiau laiko praleidžiama lauke, dienotvarkę diktuoja aplinka, o tėvai gali visą dėmesį skirti vaikams. Vis dėlto kelionė nereikalauja atsisakyti kiekvieno patogumo. Šeima apgalvotai renkasi daiktus, kuriuos verta vežtis, nes ilga kelionė skiriasi nuo trumpo žygio: joje svarbu ne tik svoris, bet ir galimybė patogiai gyventi daugelį mėnesių.

Planai, kurie keičiasi, ir gebėjimas improvizuoti

Viena svarbiausių kelionės pamokų – išmokti neprisirišti prie išankstinių planų. Kelyje viskas gali pasikeisti: maršrutą pakoreguoja oras, potvyniai, gaisrai, vietinių patarimai ar netikėti susitikimai su žmonėmis, pasiūlančiais pagalbą. Todėl planas tampa ne griežta taisykle, o orientyru, kurį prireikus galima pakeisti.

„Bet prie jo neprisiriši ir viskas tiesiog klostosi“, – taip pokalbyje apibūdinama kelionės filosofija.

Šis požiūris leidžia ne tik lengviau priimti netikėtumus, bet ir atrasti galimybių, kurių iš anksto neįmanoma numatyti. Pasak pašnekovų, svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir pasitikėti, kad susidūrus su sunkumais bus galima rasti sprendimą. Kelionėje jie išmoko, kad nebūtina iš anksto žinoti visų atsakymų.

Nuo Kalifornijos iki Lotynų Amerikos: kitoks požiūris į pasaulį

Kelionėje šeima susidūrė ir su savo, ir kitų žmonių išankstiniais įsitikinimais. Vienas ryškiausių patirčių kontrastų atsiskleidė kertant sieną iš JAV Kalifornijos į Meksiką. Nors prieš kelionę jie girdėjo daug perspėjimų apie nesaugumą, atvykę į Meksiką patyrė kitokią realybę: žmonių draugiškumą, svetingumą ir norą padėti.

Pašnekovai pasakoja, kad Lotynų Amerikoje juos ypač sužavėjo žmonių santykis su vaikais. Vietiniai dažnai noriai bendrauja su mažaisiais, jais rūpinasi ir priima šeimą labai šiltai. Tokios patirtys paskatino kitaip pažvelgti į šalis, apie kurias dažnai sprendžiama iš tolo, remiantis tik žiniasklaidos vaizdiniais ar kitų žmonių pasakojimais.

Eglė ir Liudvikas ragina neapsiriboti išankstinėmis nuostatomis, o patiems pamatyti ir patirti pasaulį. Kartais būtent kelionė į vietą, kurios labiausiai bijojai, tampa viena svarbiausių gyvenimo pamokų.

Kelionė, kuri nesibaigia pasiekus tikslą

Nors šeima juda konkrečia kryptimi, kelionės pabaiga jiems nėra vienintelis svarbus tikslas. Ilgainiui kelionės būdas tampa gyvenimo dalimi, kurią sunku pakeisti įprasta rutina. Pašnekovai svarsto ir apie ateitį, vaikų mokymąsi, galimus transporto pokyčius bei tai, kaip atrodys gyvenimas pasibaigus dabartiniam maršrutui. Tačiau vieną dalyką jie jau suprato: noras keliauti greičiausiai niekur nedings.

„Tas laikas toks sodrus ir turtingas, kad ilgai, ilgai kažkaip savo rutinoje turbūt neišbūsi“, – mintimis apie kelionės poveikį dalijasi pašnekovė.

Šeima savo patirtimis dalijasi socialiniuose tinkluose ir „YouTube“ kanale, o ilgesnį laiką kaupia vaizdo medžiagą būsimam dokumentiniam filmui. Jų kelionė tampa ne tik asmeniniu nuotykiu, bet ir galimybe užfiksuoti sutiktus žmones, skirtingas aplinkas bei patirtis, kurias sunku perteikti trumpuose įrašuose.

Apie drąsą pradėti ir pasitikėjimą gyvenimu

Pokalbyje „Labas, Vilniau!“ Minčia Family atskleidžia, kad gyvenimas kelyje nėra vien gražūs vaizdai ar egzotiški kraštai. Tai ir kasdieniai sprendimai, atsakomybė už vaikus, gebėjimas prisitaikyti bei mokėjimas priimti tai, ko negali kontroliuoti. Tačiau būtent šie iššūkiai suteikia kelionei vertę.

Eglės Cibienės ir Liudviko Cibo istorija kviečia permąstyti, kiek daug daiktų, planų ir garantijų iš tiesų reikia, kad galėtume gyventi prasmingai. Galbūt kartais užtenka mažiau ruoštis visiems įmanomiems scenarijams ir drąsiau žengti pirmą žingsnį.