Kodėl finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo kalbėtis apie pinigus? Kaip ugdyti vaikų finansinius įpročius, pradėti investuoti ir priimti sąmoningesnius asmeninių finansų sprendimus? Apie tai laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbėjosi su Migle Juškevičiūte – „Profitus“ rinkodaros vadove, finansinės edukacijos entuziaste, lektore ir tinklalaidės „Pokalbiai apie pinigus“ vedėja. Pokalbyje aptariama, kaip vaikystės patirtys formuoja mūsų požiūrį į pinigus, kodėl finansinės temos svarbios šeimos santykiuose ir kaip gyvenimiškos patirtys gali padėti drąsiau žengti pirmuosius investavimo žingsnius.

Finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo kalbėtis

Miglės Juškevičiūtės įsitikinimu, finansinė edukacija apima gerokai daugiau nei gebėjimą apskaičiuoti palūkanas ar suprasti investavimo principus. Ne mažiau svarbu išmokti kalbėti apie savo finansinius lūkesčius, vertę darbo rinkoje, pinigų pasidalijimą šeimoje ir finansinius susitarimus su partneriu.

Pinigai vis dar neretai laikomi nepatogia ar pernelyg asmeniška pokalbio tema. Tačiau nutylėjimai gali virsti nesusipratimais, konfliktais ir ilgainiui paveikti santykius. Todėl, pasak pašnekovės, svarbu šį pokalbį normalizuoti ir padaryti paprastesnį.

„Man labai norisi šitą pokalbį normalizuoti, išlaisvinti ir padaryti jaukesnį, gal net įdomų“, – mintimis dalijosi Miglė.

Ji pabrėžia, kad apie finansus galima pradėti kalbėtis ir neformaliai, net pasitelkiant humorą. Svarbiausia – nebijoti išsakyti savo lūkesčių ir domėtis kito žmogaus požiūriu.

Vaikų finansiniai įpročiai formuojami nuo mažens

Kita svarbi pokalbio tema – vaikų finansinis raštingumas. Miglė įsitikinusi, kad apie pinigus nereikėtų pradėti kalbėti tik tada, kai vaikas pats pradeda uždirbti. Finansinius įpročius galima ugdyti kasdienėse situacijose, padedant vaikui suprasti pinigų vertę, planuoti išlaidas ir atskirti trumpalaikius norus nuo ilgiau išliekančių poreikių.

Pašnekovė pasidalijo asmenine patirtimi, kaip su sūnumi mokėsi atsakingiau vertinti pirkinius. Kai vaikas norėdavo naujo daikto, jie susitardavo palaukti mėnesį ir vėliau įvertinti, ar noras vis dar išliko. Taip vaikas galėjo pats pastebėti, kad dalis norų būna trumpalaikiai, o kiti išlieka svarbūs ir praėjus laikui.

Vėliau atsirado ir daugiau savarankiškumo – sūnus pradėjo planuoti mėnesio išlaidas, o susidūręs su ribotu biudžetu mokėsi priimti sprendimus ir taupyti. Pasak Miglės, tokios patirtys padeda finansinius principus suprasti ne teoriškai, o praktiškai.

Investavimui svarbiausia žengti pirmą žingsnį

Pokalbyje aptariama ir investavimo baimė. Dažnai žmonėms atrodo, kad prieš pradedant investuoti būtina puikiai išmanyti finansų rinkas, suprasti sudėtingus terminus ir turėti daug patirties. Miglė siūlo į finansinį švietimą žvelgti paprasčiau – mokytis iš gyvenimiškų patirčių ir pradėti domėtis palaipsniui.

Ji pati investuoja jau maždaug dvylika metų. Savo patirtimi dalijasi suprantamai, nesiekdama sukurti įspūdžio, kad apie pinigus gali kalbėti tik profesionalūs investuotojai.

„Svarbiausia pradėti“, – pabrėžia pašnekovė.

Pirmasis žingsnis gali paskatinti labiau domėtis finansais, ieškoti informacijos ir geriau suprasti skirtingas galimybes. Kartu svarbu prisiminti, kad finansinis švietimas nėra individuali investavimo rekomendacija, o kiekvienas sprendimas turi būti priimamas įvertinus savo situaciją ir riziką.

Finansinės klaidos – pamokos, kuriomis verta dalytis

Miglės vedamoje tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ finansinė edukacija kuriama per žmonių istorijas. Pašnekovė domisi ne tik sėkmingais sprendimais, bet ir klaidomis, nes būtent jos dažnai tampa įsimintiniausiomis pamokomis.

Pokalbiuose aptariama, kokioje aplinkoje žmonės augo, kokį požiūrį į pinigus perėmė iš šeimos ir kaip šios patirtys atsispindi jų dabartiniuose finansiniuose sprendimuose. Miglė įsitikinusi, kad apie pinigus gali kalbėti kiekvienas, nes kiekvienas turi savų patirčių – nuo kasdienių pirkinių iki svarbių karjeros ar verslo pasirinkimų.

Toks požiūris leidžia finansus pažinti ne vien per teoriją, bet ir per tikras istorijas, kuriose galima atpažinti save, pasimokyti iš kitų ir drąsiau kalbėtis apie savo sprendimus.

Ambicijos, asmeninis augimas ir gebėjimas sustoti

Pokalbyje atsiskleidžia ir pačios Miglės profesinis kelias. Po šešiolikos metų farmacijos srityje ji nusprendė pakeisti veiklos kryptį ir pasuko į finansus. Nauja sritis tapo iššūkiu, paskatinusiu ne tik mokytis, bet ir dalytis žiniomis su kitais – nuo edukacinių užsiėmimų mokyklose iki renginių, konferencijų ir tinklalaidės kūrimo.

Miglė neslepia, kad jai patinka aktyvus gyvenimas, nauji iššūkiai ir galimybė išbandyti save skirtingose srityse. Vis dėlto ji pripažįsta, kad svarbu įsiklausyti į save ir laiku pastebėti, kada reikia poilsio. Būtent todėl tinklalaidės „Pokalbiai apie pinigus“ publikavimo dažnį ji nusprendė sumažinti, kad galėtų daugiau dėmesio skirti pasiruošimui ir kokybiškiems pokalbiams.

Tarp jos ateities svajonių – galimybė vesti televizijos laidą, moderuoti renginius ir toliau augti kartu su „Profitus“. Tačiau vienas svarbiausių tikslų išlieka noras, kad finansinė edukacija paskatintų žmones realiems pokyčiams.

Kada mums iš tikrųjų gana?

Pokalbio pabaigoje iškyla klausimas, aktualus ne tik finansų srityje – kaip suprasti, kada jau turime pakankamai? Miglė pastebi, kad svarbu ne vien tai, kiek uždirbame ar sukaupiame, bet ir tai, ką pinigai reiškia mūsų gyvenime, kokius tikslus sau keliame ir kokių sprendimų imamės.

Laidoje aptariamas finansinis raštingumas tampa platesniu pokalbiu apie sąmoningumą, atsakomybę ir santykius. Tai priminimas, kad finansiniai įpročiai formuojasi kasdien, o pokytis gali prasidėti nuo paprasto klausimo, atviro pokalbio ar pirmojo žingsnio, kurį ilgai atidėliojome.