Restoranų verslas reikalauja ne tik geros idėjos, bet ir nuoseklaus darbo, kokybės bei profesionalaus restoranų valdymo. Laidoje „Labas, Vilniau!“ VILNIUS FM vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Andrių Kulboką – restoranų verslo ekspertą, vadovaujantį „Baltica Lux Group“ ir „Living Bistro“. Sukaupęs tarptautinės patirties Londone ir Maljorkoje, verslininkas dalijasi įžvalgomis apie restorano atidarymą, restoranų verslo konsultacijas ir dažniausias verslo klaidas. Pokalbyje taip pat aptariama, kaip keičiasi restoranų kultūra Lietuvoje, kodėl klientų aptarnavimas restorane yra toks svarbus ir kokie sprendimai padeda kurti ilgalaikę verslo sėkmę.

Nuo studijų Londone iki restoranų verslo

Andriaus Kulboko profesinis kelias prasidėjo ne nuo restoranų verslo studijų. Būdamas maždaug devyniolikos metų jis išvyko į Londoną studijuoti kompiuterių tinklų. Norėdamas prisidurti prie studijų, pradėjo dirbti restorane, o ilgainiui ši veikla tapo pagrindine profesine kryptimi.

Pašnekovas pasakojo, kad meilė maistui jį lydėjo nuo vaikystės. Didelę įtaką padarė šeimos tradicijos ir močiutės gaminti patiekalai. Vis dėlto savo vietą restoranų industrijoje jis atrado ne virtuvėje, o klientų aptarnavimo ir restoranų valdymo srityje. Karjerą pradėjęs nuo žemesnių pozicijų, jis gana anksti tapo vadovu ir dirbo geruose Londono restoranuose.

Po keturiolikos metų Londone Andrius nusprendė imtis savarankiškos veiklos. Vėliau jo profesinis kelias nuvedė į Maljorką, kur kartu su partneriais per aštuonerius metus buvo atidaryti aštuoni restoranai: trys konsultuojant kitus verslus ir penki vystant nuosavus projektus. Ne visi sprendimai pasiteisino, tačiau būtent ši patirtis tapo svarbia verslo mokykla.

Klaidos – ne priežastis sustoti

Pokalbyje Andrius Kulbokas pabrėžė, kad versle nesėkmės yra neišvengiamos, o svarbiausia – gebėti iš jų pasimokyti ir judėti pirmyn. Jo teigimu, daug vertingų žinių atėjo ne iš teorijos, bet iš praktikos, darbo su partneriais ir sprendimų, kurių pasekmes teko įvertinti patiems.

„Gyvenime nereikia bijoti klaidų – jei suklydai, atsistok ir eik toliau“, – sakė verslininkas Andrius Kulbokas.

Šis požiūris svarbus ne tik pradedant veiklą, bet ir kasdien valdant restoranus. Pasak pašnekovo, darbuotojams kartais prireikia daug laiko, kad jie išmoktų naujų procesų ir nustotų kartoti tas pačias klaidas. Vadovo užduotis – ne tik pastebėti trūkumus, bet ir kantriai mokyti, paaiškinti bei suteikti galimybę tobulėti.

Tačiau investuoti laiką verta į tuos žmones, kurie patys nori mokytis. Andrius pabrėžė darbštumo, atidumo ir noro tobulėti svarbą. Vadovavimas, jo požiūriu, reikalauja ir kantrybės, ir gebėjimo suprasti, kada bendradarbiavimas nebeduoda rezultatų.

Restoranų verslas – ne vien gera idėja

Restorano atidarymas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė kurti savo verslą, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Andrius Kulbokas šią veiklą apibūdino kaip reikalaujančią daug laiko, energijos ir tikro susidomėjimo maistu bei žmonėmis.

„Restoranų verslas – brangus hobis. Jei nemyli restoranų, maisto ir bendravimo su žmonėmis, į šią sritį geriau nelįsti“, – perspėjo pašnekovas.

Vien geros vietos, didelio lankytojų srauto ar išskirtinio interjero nepakanka. Sėkmei būtinas kelių dalykų derinys: skanus maistas, geras aptarnavimas, nuosekli rinkodara ir kasdienis darbas. Net ir puikiai įrengtas restoranas gali susidurti su sunkumais, jeigu jo savininkai neįvertina veiklos sudėtingumo arba tikisi greitų rezultatų.

Ypatingą reikšmę Andrius skiria viešinimui. Šiandien restoranams svarbu nuolat priminti apie save, kurti turinį socialiniuose tinkluose, dalytis naujienomis ir išlikti matomiems. Verslininko teigimu, rinkodara nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinė veikla, turinti tapti įprasta verslo dalimi.

Kokybė, darbo standartai ir stipri komanda

Dar viena svarbi pokalbio tema – kas leidžia restoranui išlaikyti kokybę ilgą laiką. Andrius Kulbokas pasakojo, kad jo vadovaujamuose projektuose didelis dėmesys skiriamas aiškioms darbo procedūroms. Kiekviena užduotis aprašoma, kad virtuvės darbuotojai, barmenai, padavėjai ir vadovai žinotų, kaip ją atlikti.

Tokie standartai padeda užtikrinti nuoseklų aptarnavimą ir leidžia klientams tikėtis panašios patirties kiekvieno apsilankymo metu. Jie taip pat svarbūs perduodant atsakomybes komandai ir mokant naujus darbuotojus.

Vis dėlto vien taisyklių nepakanka. Vadovas turi pats rodyti pavyzdį, būti įsitraukęs į veiklą ir išlaikyti komandos motyvaciją. Andrius pabrėžė, kad darbuotojų požiūris į darbą dažnai priklauso nuo to, kiek pastangų į savo veiklą įdeda jų vadovai.

„Living Bistro“ ir „Baltica Lux Group“ – patirtis, pritaikoma Lietuvoje

Grįžęs į Lietuvą Andrius pradėjo naują profesinį etapą. „Baltica Lux Group“ veikloje jis siekia pritaikyti per daugelį metų sukauptą tarptautinę patirtį, konsultuoti kitus verslus ir kartu vystyti savo projektus. Vienas jų – „Living Bistro“.

Pašnekovas pasakojo, kad Maljorkoje įgyta patirtis padėjo geriau suprasti ne tik restoranų veiklos procesus, bet ir bendradarbiavimo su verslo partneriais svarbą. Konsultuojant kitus verslus būtina susitarti dėl atsakomybių, laikytis bendrų standartų ir aiškiai apibrėžti, kaip bus įgyvendinami sprendimai.

Ankstesni projektai taip pat išmokė atsargiau vertinti susitarimus ir daugiau dėmesio skirti ilgalaikiam bendradarbiavimui. Net ir profesionaliai parengtas verslo modelis neveiks, jeigu jo nesilaikys žmonės, atsakingi už kasdienę veiklą.

Lietuvos restoranų kultūra keičiasi

Kalbėdamas apie Lietuvos restoranų rinką, Andrius pastebėjo, kad per pastaruosius metus vis daugiau dėmesio skiriama kokybei. Jo vertinimu, tam įtakos turi ir daugiau keliaujantys lietuviai, ir į šalį atvykstantys turistai, kurie didina paslaugų įvairovę bei klientų lūkesčius.

Pašnekovas teigiamai įvertino ir „Michelin“ gido atsiradimo Lietuvoje poveikį. Jo manymu, didesnis dėmesys gastronomijai skatina restoranus tobulėti, o pokyčiai paliečia ne tik aukščiausio lygio restoranus, bet ir platesnę maitinimo sektoriaus rinką.

Kartu keičiasi ir žmonių įpročiai. Vis daugiau gyventojų renkasi vakarieniauti ne namuose, susitikti su draugais restoranuose ar po darbo užsukti į barus. Ši tendencija pastebima ne tik didžiuosiuose miestuose – kokybiškų maitinimo vietų atsiranda ir mažesniuose Lietuvos miestuose.

Andrius taip pat pasidalijo asmenine patirtimi apie sugrįžimą į Lietuvą. Nors Maljorka pasižymi saulėtu klimatu ir tarptautine aplinka, ilgainiui jam pradėjo trūkti Lietuvos, jos metų laikų ir namų jausmo. Sprendimas grįžti buvo susijęs ne tik su naujomis verslo galimybėmis, bet ir su noru gyventi savo šalyje.

Kiek laiko reikia, kad verslas pradėtų veikti savarankiškai?

Verslininko teigimu, restorano savininkas negali tikėtis, kad vos pradėjęs veiklą galės atsitraukti ir stebėti, kaip verslas generuoja pajamas be jo įsitraukimo. Paprastai prireikia dvejų ar trejų metų intensyvaus darbo, kol susiformuoja patikima komanda, darbuotojai įsisavina procesus, o vadovas gali dalį atsakomybių perduoti kitiems.

Tačiau net ir tada kasdienis darbas nesibaigia. Vadovo buvimas, dėmesys procesams ir nuoseklus įsitraukimas padeda palaikyti komandos motyvaciją bei veiklos kokybę.

„Net ir po kelerių metų verslui vis dar reikia kasdienio įdirbio ir nuolatinio dėmesio“, – pabrėžė Andrius Kulbokas.

Laidoje „Labas, Vilniau!“ aptarta verslo realybė primena, kad sėkmė retai ateina savaime. Ji kuriama per patirtį, nuoseklų darbą, gebėjimą pripažinti klaidas ir norą nuolat mokytis. Andriaus Kulboko istorija – tai pasakojimas apie tarptautinę patirtį, sugrįžimą į Lietuvą ir naujus tikslus, kuriems įgyvendinti reikia ne tik ambicijų, bet ir kasdienio įdirbio.