„Skanus Vilnius“ laidos vedėjas Arūnas Starkus kviečia į ypatingą, lėtą ir giliai refleksyvų pokalbį su Laima Erika Katkuviene ir Donatu Katkumi – dviem iškiliomis asmenybėmis, kurių gyvenimai ir patirtys neatsiejami nuo Vilniaus kultūrinės atminties, muzikos, akademinio pasaulio ir kasdienybės skonio.

Tai ne tik pokalbis apie maistą ar gėrimus. Tai – pasakojimas apie Vilnių kaip gyvenimo erdvę, apie laiką, kuris formuoja skonį, estetiką, vertybes ir gebėjimą atskirti esmę nuo triukšmo.

Žvėrynas – bendruomenė, kurioje gyveno muzika

Didelė pokalbio dalis skiriama Žvėrynui, kuriame Katkų šeima praleido tris dešimtmečius. Kompozitorių sąjungos namai čia tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir savotišku kultūriniu organizmu – su kaimynais muzikantais, kasdieniais vizitais, kava, maistu ir pokalbiais.

„Mes gyvenom kompozitorių sąjungos namuose ir aplink gyveno vieni muzikantai. Tai buvo toks įdomus gyvenimas.“

Žvėrynas prisimenamas kaip savotiškas „kaimas mieste“, kuriame artumas tarp žmonių kūrė neformalią, bet itin turtingą kultūrinę terpę.

„Neringa“ ir sovietmečio gastronomijos mitologija

Laidoje gyvai atgyja legendinė Vilniaus „Neringa“ – ne tik restoranas, bet ir epochos simbolis. Donatas Katkus prisimena savo pirmuosius apsilankymus dar jaunystėje, studijų laikus, kai „Neringa“ tapo kasdiene stotele tarp paskaitų ir repeticijų.

„Aš kiekvieną dieną eidavau į Neringą. Užsakydavau bulvių ragelius su grybų padažu ir kavos puodelį. Tai buvo mano pietūs.“

Šie pasakojimai atskleidžia ne tik meniu detales, bet ir to meto socialinius ritualus, kainas, lankytojus, net ir mažus kuriozus, tapusius miesto folkloru.

Raudonas vynas – skonis, laikas ir amžinybė

Viena ryškiausių laidos temų – raudonas vynas, Donato Katkaus gyvenime turintis ypatingą vietą. Vynas čia tampa ne hedonizmo, o mąstymo, pokalbio ir atminties palydovu.

„Man vynas yra gėrimas, kuris yra amžinas. Skonis yra visiems šimtmečiais vienodas.“

Kalbėdami apie vyną, pašnekovai paliečia filosofines temas: laikinumą, kultūros tęstinumą, asociacijas, kurios jungia skirtingas epochas – nuo antikos iki šių dienų.

Akademinis pasaulis ir nuoseklaus gyvenimo vertė

Laima Erika Katkuvienė dalijasi savo akademiniu keliu – nuo studijų iki docentės ir katedros vedėjos pareigų. Jos pasakojimas kontrastuoja su šiandieniniu fragmentišku karjeros modeliu ir išryškina ilgo buvimo vienoje vietoje prasmę.

„Mano karjera buvo labai nuosekli – nuo studentės iki docentės. Tais laikais tai buvo natūralu.“

Tai pokalbis apie kantrybę, gilumą ir profesinį tapatumą, kuris formuojamas ne per greitus pokyčius, o per laiką.

Skonis, muzika ir gebėjimas atskirti

Laidoje nuolat grįžtama prie minties, kad muzikinis mąstymas ir skonio suvokimas nėra atskiri dalykai. Gebėjimas girdėti stiliaus skirtumus, atpažinti niuansus muzikoje persikelia ir į kasdienybę – maistą, gėrimus, bendravimą.

„Tai ilgos, nesąmoningos patirties dalykas. Tu darai ir atskiri.“

Gyvenimo refleksijos, laikas ir ramybė

Pokalbio pabaigoje Katkai kalba apie laiką, senėjimą, mirtį be baimės, apie tai, kad gyvenimas yra savotiška nuosekli savęs pažinimo kelionė.

„Žmogaus gyvenimas yra lėtas savęs skaitymas. Ir visi puslapiai yra reikalingi.“

Tai brandus, šviesus ir nepaprastai žmogiškas pokalbis, kviečiantis sustoti ir pasiklausyti – ne tik kitų, bet ir savęs.