Laidoje „Skanus Vilnius“ vedėjas Arūnas Starkus kalbėjosi su daugkartiniu Lietuvos someljė čempionu ir vyno baro „Somm“ bendrasavininkiu Narimantu Miežiu. Pokalbio centre – vyno kultūra Lietuvoje, someljė profesija, Lietuvos someljė čempionatas, naujausios vyno tendencijos Lietuvoje ir lietuviško vyno ateitis. Narimantas Miežys taip pat dalijosi savo požiūriu į tai, kas yra geras vynas, kalbėjo apie šampaną, putojančių vynų populiarumą ir augantį lietuvių susidomėjimą vyno pasauliu.

Nuo darbo restorane iki someljė čempionatų

Narimanto Miežio kelias į vyno pasaulį prasidėjo dar 2005 metais, kai vasarą pradėjo dirbti restorane. Būtent ten gimė susidomėjimas vynu – paragavus gero vyno kilo noras suprasti, kodėl jis toks ir kuo skiriasi nuo kitų.

Vėliau šis smalsumas virto profesija, o pirmieji someljė čempionatai – rimtu iššūkiu ir motyvacija nuolat gilinti žinias. Per savo karjerą Narimantas dalyvavo daugybėje konkursų Lietuvoje ir užsienyje, o tarptautinės patirtys leido susipažinti su skirtingomis vyno kultūromis, gamintojais ir profesionalais.

„Po truputuką įsijungia toks sportinis interesas. Na, gerai, o mes galim taip pat. Kodėl mes negalim taip pat arba gal net geriau?“

Someljė – ne tik žmogus, kuris išmano vyną

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta pačiai someljė profesijai. Narimanto teigimu, geras someljė turi išmanyti ne tik vyną, bet ir maistą, aptarnavimą, vyno pateikimą, restorano veiklą bei gebėti suprasti žmogų, sėdintį priešais.

Svarbu išsiaiškinti, kokio skonio vyno svečias ieško, kokia jo nuotaika, kokį biudžetą jis yra numatęs ir prie kokio maisto bus derinamas gėrimas. Todėl someljė darbas – tai ne vien žinios apie vynuoges ar regionus, bet ir gebėjimas klausytis bei rekomenduoti.

Pasak Narimanto, šiuolaikinis someljė taip pat nebėra tas stereotipinis žmogus su smokingu ir pernelyg iškilmingu požiūriu. Profesija jaunėja, tampa atviresnė, o pats someljė vis dažniau yra draugiškas konsultantas, padedantis žmogui atrasti jam tinkantį vyną.

„Someljė yra toks pat žmogus, kaip mes visi. Atsako į klausimus, domisi žmogumi, domisi tuo, kas vyksta vyno pasaulyje.“

Kaip pasikeitė Lietuvos vyno kultūra?

Per daugiau nei 20 metų Narimantas matė ryškius pokyčius Lietuvos vyno rinkoje. Pasak jo, šiandien Lietuvos vartotojai turi kur kas daugiau galimybių rinktis, o kartu auga ir jų žinios bei poreikiai.

Didesnį pasirinkimą lemia kelionės, internetinė prekyba, augantis importuotojų skaičius ir į Lietuvą atkeliaujantys vis įvairesni vynai. Vartotojas gali ieškoti ne tik gerai žinomo prekės ženklo, bet ir konkretaus regiono, gamintojo, vynuogių veislės ar derliaus.

„Tikrai pasikeitė, pagerėjo, pakilo svečių poreikiai ir žinios.“

Šampanas, kremantai ir nauji skoniai

Kalbėdamas apie dabartines tendencijas, Narimantas pastebi, kad Lietuvoje ypač populiarūs putojantys ir baltieji vynai. Šampanas jam išlieka numeris vienas, tačiau vartotojai vis dažniau ieško įvairesnių stilių ir mažesnių gamintojų.

Tuo metu proseko banga, jo vertinimu, yra kiek nuslūgusi, o kremantai tapo gerokai populiaresni. Vyno mėgėjai vis dažniau nori ne tiesiog putojančio vyno, bet domisi jo kilme, gamintoju, vynuogių veislėmis ir skirtingais stiliais.

Narimantas ragina neapsiriboti tuo, ką jau žinome ir mėgstame. Vyno pasaulis yra pernelyg platus, kad jame būtų verta sustoti ties vienu pasirinkimu.

„Mano pasiūlymas ir rekomendacija žmonėms tiesiog yra nebijoti ragauti, vis ragauti naujus dalykus.“

Kas yra geras vynas?

Vienas įdomiausių pokalbio klausimų – ką apskritai reiškia pasakymas „geras vynas“. Narimanto atsakymas paprastas: vieno universalaus atsakymo nėra.

Skirtingiems žmonėms patinka skirtingi vyno stiliai. Vieni renkasi sodresnius ir galingesnius vynus, kiti – lengvus, gaivius, mineralinius ar rūgštesnius. Todėl gero vyno vertinimas negali būti paremtas vien kaina ar žinomumu.

„Jums geras ar man geras yra skirtingi kriterijai.“

Narimanto teigimu, geras vynas pirmiausia turi būti gerai pagamintas, tinkamai išlaikytas ir tinkamai patiektas. Jis taip pat gali būti lengvas, gaivus, mineralinis ir rūgštesnis – nebūtinai sodrus ar galingas.

„Geras vynas yra tas, kuris turi charakterį, išraiškingumą, stilių, tam tikrą poskonio ilgį.“

Svarbiausia – nebijoti klausti

Pokalbio pabaigoje Narimantas Miežys ragina vyno pasaulio nevertinti kaip uždaro klubo, kuriame galima jaustis nepakankamai išmanančiu. Atvirkščiai – būtent klausimai, ragavimas ir noras išbandyti naujus dalykus padeda geriausiai suprasti savo skonį.

„Mano toks pasiūlymas, palinkėjimas yra nebijoti ragauti, nebijoti klausti, nebijoti klysti.“

Jo teigimu, nereikėtų bijoti nueiti į restoraną ar vyno barą ir pasakyti, kad kažko nežinai. Someljė tam ir yra, kad padėtų išsirinkti ir atrasti tai, kas konkrečiam žmogui patiks.

Pozityvi Lietuvos vyno ateitis

Kalbėdamas apie lietuvišką vyną, Narimantas išlieka optimistiškas. Nors vietos vyndariams tenka susidurti su nedidele rinka, sudėtinga gamyba ir ribotais kiekiais, kokybė, jo vertinimu, nuolat gerėja.

„Aš esu pozityvus. Vis gerėja, lietuviško vyno čempionatas veikia pas mus, mes paragaujam vis geresnių ir geresnių vynų.“

Anot jo, lietuviškų baltųjų vynų kokybę jau galima lyginti su Šiaurės Italijos vynais, todėl ateityje jų Lietuvos restoranų meniu gali būti dar daugiau.

Apie someljė profesiją, čempionatų užkulisius, šampano sabražą, vyno tendencijas, lietuvių skonį ir tai, kodėl geras vynas nebūtinai turi būti brangus ar galingas – išsamus Arūno Starkaus pokalbis su Narimantu Miežiu laidoje „Skanus Vilnius“.