Laidoje „Vilniaus kodas“ Ričardas Sartatavičius kalbina Vygintą Bubnį – ekonomikos ir socialinių mokslų daktarą, bankininką, kolekcininką ir filatelistą, kurio gyvenime filatelija užima ypatingą vietą. Pokalbyje su Vygintu Bubniu – Lietuvos pašto istorija, pašto ženklai, jų kolekcionavimas ir tai, kaip iš vaikystėje atrasto pomėgio išaugo ilgametė aistra Lietuvos istorijai. Pašnekovas pasakoja apie savo kelią nuo pirmųjų pašto ženklų iki tarptautinių filatelijos parodų, keturių aukso medalių, Lietuvos pašto istorijos tyrinėjimo ir siekio pasaulyje pristatyti Lietuvą. Taip pat kalbama apie 25 metus bankininkystėje, kolekcionavimo rinką ir tai, kodėl reti pašto ženklai bei vokai gali tapti svarbiais istorijos šaltiniais.
Nuo septynerių metų – filatelijos pasaulyje
Vyginto Bubnio pažintis su filatelija prasidėjo dar vaikystėje. Gyvendamas Antakalnyje jis eidamas į mokyklą užsukdavo į pašto skyriuje veikusį filatelijos skyrių. Ten matė kolekcionierius, pašto ženklus, jų prekybą ir mainus. Šis susidomėjimas ilgainiui tapo vienu svarbiausių jo gyvenimo pomėgių.
Nors paauglystėje jo dėmesį buvo užėmusios fotografija ir muzika, filatelija sugrįžo tada, kai klasėje atsirado naujas pašto ženklus rinkęs bendramokslis. Nuo tada ši aistra Vyginto Bubnio gyvenime liko iki šiol.
„Ir aš pradėjau. Taip jau atsitiko, kad aštuoniasdešimtaisiais metais mano tėvai turėjo svečią iš Amerikos. Jis taip pat buvo filatelistas ir labiau domėjosi pašto istorija.“
Nuo ekonominės kibernetikos iki bankininkystės
Vyginto Bubnio profesinis kelias buvo susijęs su ekonomika ir bankininkyste. Jis studijavo ekonominę kibernetiką, įgijo ekonomikos bei socialinių mokslų daktaro laipsnius, o vėliau 25 metus dirbo bankininkystėje.
Pokalbyje jis prisimena, kad pasirinkdamas studijas sąmoningai nuėjo kita kryptimi nei jo tėvas – rašytojas Vytautas Bubnys. Ekonominė kibernetika suteikė galimybę gilintis į matematinius ekonomikos metodus, modeliavimą ir tuo metu modernią ekonomikos sampratą.
1990 metais Vygintas Bubnys pradėjo dirbti Taupymo banke. Vėliau jo profesiniame kelyje buvo finansų maklerio įmonė ir Žemės ūkio bankas, kuris vėliau tapo „Nord/LB“, o dar vėliau – „Luminoru“.
Bankininkystė ir filatelija iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dvi visiškai skirtingos sritys, tačiau pokalbyje atsiskleidžia, kad abi reikalauja analitinio mąstymo, gebėjimo vertinti informaciją ir pastebėti detales.
Kolekcijos vertė – ne vien skaičius
Paklaustas apie savo kolekcijos dydį, Vygintas Bubnys pabrėžia, kad jam svarbiausia ne objektų skaičius. Daug svarbiau – jų turinys, kokybė ir retumas.
„Neskaičiuoju ir nežinau. Nežinau todėl, kad man svarbiausia ne kiekis, o turinys – kas tai yra, kokia kokybė ir koks retumas.“
Jo domėjimasis filatelija ilgainiui perėjo nuo paprasto pašto ženklų rinkimo prie pašto istorijos. Ypač svarbūs tapo vokai, laiškai, antspaudai ir kiti objektai, galintys papasakoti apie konkretaus laikotarpio žmones, valstybę ir jos pašto sistemą.
Lietuvos pašto istorija – pagrindinė kolekcijos tema
Vyginto Bubnio kolekcinis interesas yra labai konkretus – Lietuvos pašto istorija. Jį domina Lietuvos teritorijoje vykę procesai nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus vidurio, ypatingą dėmesį skiriant istoriniams lūžiams ir valstybingumo pokyčiams.
Pašnekovas pasakoja apie 1795 metų voką iš Kauno į Karaliaučių, kitus XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios pašto istorijos pavyzdžius. Tokie objektai jam tampa ne tik kolekcinėmis retenybėmis, bet ir galimybe kelti istorinius klausimus.
Vienas objektas gali paskatinti ilgą tyrimą apie tai, kada tiksliai baigėsi vienas istorinis laikotarpis ir prasidėjo kitas, kokiai valstybei tuo metu priklausė teritorija, kokie ženklai buvo naudojami ir ką apie tą laiką gali pasakyti antspaudas ar užrašas ant voko.
Filatelija – istorijos tyrinėjimas
Vygintas Bubnys pasakoja, kad parodinis filatelijos eksponatas nėra tiesiog gražiai sudėliota pašto ženklų kolekcija. Jį reikia parengti taip, kad per ribotą skaičių lapų būtų galima aiškiai papasakoti konkrečią istoriją.
Eksponatą jis lygina su disertacija – reikia atrinkti svarbiausią informaciją, parodyti, kas naujo, kas reta ir kuo konkretus objektas svarbus.
Tai ilgas ir kruopštus darbas, kuriame neužtenka vien turėti retą pašto ženklą. Reikia mokėti jį identifikuoti, suprasti jo kontekstą ir argumentuotai paaiškinti jo reikšmę.
Lietuvos pristatymas pasaulinėse parodose
Vygintas Bubnys savo kolekcijas pristatė tarptautinėse filatelijos parodose ir už Lietuvos pašto istorijos eksponatus pelnė aukso medalius. Tačiau pats šiuos pasiekimus vertina ne tik kaip asmeninį rezultatą.
Jam tarptautinės parodos yra galimybė pristatyti Lietuvą ir parodyti, kad jos pašto istorija yra įdomi, turtinga ir verta tarptautinio dėmesio.
„Visas tas parodas ir eksponatus aš traktuoju kaip kovą už Lietuvos žinomumą. Aš atstovauju Lietuvai, ją reklamuoju ir propaguoju, rodau, kad Lietuva filatelijoje nėra mirusi, kad čia yra gyvų žmonių.“
Šis požiūris filateliją paverčia ne tik asmeniniu hobiu, bet ir savotiška Lietuvos reprezentavimo forma.
Pašto ženklas kaip valstybės reklama
Pokalbyje daug dėmesio skiriama ir dabartinei pašto ženklų reikšmei. Vygintas Bubnys pastebi, kad pašto ženklas gali būti suprantamas kaip nedidelis meno kūrinys ir valstybės vizitinė kortelė.
Jis pasakoja apie savo darbą pašto ženklų leidybos komisijoje ir dilemą, su kuria susiduria paštas: viena vertus, svarbu mažinti kaštus ir didinti darbo efektyvumą, kita vertus, pašto ženklas gali atlikti svarbią reprezentacinę funkciją.
„Bet dėl to nukenčia valstybė, ypač Lietuva.“
Pasak Vyginto Bubnio, pašto ženklas gali padėti užsienyje pristatyti šalį, tačiau tam reikia, kad jis iš tiesų pasiektų žmones ir būtų matomas.
Filatelija kaip būdas atsitraukti nuo darbo
Filatelija Vyginto Bubnio gyvenime atliko ir kitą svarbią funkciją. Intensyviai dirbdamas bankininkystėje jis kolekcionavimą naudojo kaip būdą atsitraukti nuo profesinių rūpesčių.
„Filatelija man buvo būdas perjungti mintis į visai kitą veiklą, atsitraukti nuo problemų ir darbinių rūpesčių.“
Kolekcionavimas jam suteikė galimybę visiškai pakeisti dėmesio objektą – nuo bankininkystės ir kasdienių problemų pereiti prie istorinių dokumentų, pašto ženklų, vokų ir tyrinėjimo.
Knygos apie Lietuvos pašto istoriją
Svarbi Vyginto Bubnio veiklos dalis – darbas, susijęs su Lietuvos pašto istorijos įamžinimu leidiniuose. Kartu su Julija Normantiene jis prisidėjo prie Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų knygų apie Lietuvos pašto istoriją. Jose panaudota Vyginto Bubnio ilgametė kolekcinė patirtis ir jo sukaupta pašto vokų bei ženklų kolekcija.
Pokalbyje Vygintas Bubnys pasakoja, kad tokio leidinio rengimas užtruko ne vienerius metus. Reikėjo rinkti medžiagą, ją skenuoti ir fotografuoti, vaikščioti po archyvus, tikrinti informaciją, rengti tekstus ir juos redaguoti.
Šis darbas svarbus ir todėl, kad dalis Lietuvos pašto archyvų nėra išlikusi. Todėl kolekcininkų sukaupti dokumentai gali tapti reikšmingu šaltiniu istorijai atkurti.
Filatelija šiandien – nuo klubų iki interneto
Nors pašto ženklų pasaulis pasikeitė, filatelija, pasak Vyginto Bubnio, niekur nedingo. Šiandien kolekcionieriai gali bendrauti internetu, dalyvauti tarptautinėse diskusijose, susitikti nuotoliniu būdu ir kolekcijas papildyti internetiniuose aukcionuose.
Pasikeitė ir pats kolekcionavimo procesas. Anksčiau žmonės daugiausia susitikdavo klubuose, o dabar didelė dalis bendravimo vyksta socialiniuose tinkluose, forumuose ir kitose interneto platformose.
Kolekcionavimas gali tapti ir verslu. Vygintas Bubnys pasakoja apie modelį, kai perkama didelė kolekcija, o vėliau ji parduodama atskirais vienetais. Tačiau tam, kaip ir bet kuriam kitam verslui, reikia pradinių investicijų, žinių ir gebėjimo atpažinti vertę.
Kapitalas ir žinios
Pokalbio pabaigoje filatelija natūraliai susijungia su ekonomika ir verslu. Vygintas Bubnys pabrėžia, kad vien pinigų neužtenka – norint sukurti vertę, būtinos žinios.
„Du dalykai – kapitalas ir žinios. Be žinių kapitalas vienas nedirba, lygiai taip pat kaip vien žinios be kapitalo nelabai ką gali duoti.“