„Skanus Vilnius“ laidos vedėjas Arūnas Starkus kalbina Arvydą Pačkauską – Sakartvelo vyno importuotoją ir vyndarystės žinovą, dirbantį su mažaisiais šeiminiais vyndariais. Pokalbyje nagrinėjama Sakartvelo vyno kultūra, jos istorinės šaknys ir šiandieninė raida, aptariami regioniniai skirtumai, tradiciniai gamybos metodai ir vartojimo įpročiai. Laida skirta klausytojams, siekiantiems geriau suprasti vyno kilmę, stilius ir jų vietą šiuolaikinėje rinkoje.

Sakartvelas – viena seniausių vyndarystės teritorijų pasaulyje

Sakartvelas dažnai vadinamas vyno lopšiu ne metaforiškai, o remiantis archeologiniais duomenimis. Tarptautinių tyrimų metu rasta molinių indų su fermentuotų vynuogių pėdsakais, kuriems priskiriamas maždaug 8 tūkstančių metų amžius. Tai rodo, kad vynas šiame regione buvo gaminamas dar prieš susiformuojant daugeliui šiandien žinomų civilizacijų. Vyndarystė Sakartvele vystėsi kaip kasdienės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su šeimos tradicijomis, žeme ir vietinėmis vynuogėmis.

Kvevri technologija ir gintariniai vynai

Vienas išskirtiniausių Sakartvelo vyndarystės bruožų – kvevri technologija. Tai žemėje įkasamos molinės amforos, kuriose vynas fermentuojamas ir brandinamas kartu su vynuogių žievelėmis, kauliukais, o kartais ir šakelėmis. Šis metodas lemia ne tik skonio, bet ir struktūros pokyčius. Iš baltųjų vynuogių taip gaminami vadinamieji gintariniai vynai, pasižymintys taniniškumu, ilgesniu poskoniu ir džiovintų vaisių, riešutų, medaus natomis. Tai vynai, kurių stilius ryškiai skiriasi nuo įprastų europietiškų baltųjų vynų.

Regioniniai skirtumai: Kakhetija ir Imeretija

Sakartvelo vyno stiliai stipriai priklauso nuo regiono. Kakhetija, esanti šalies rytuose, yra didžiausias ir žinomiausias vyndarystės regionas, kuriame pagaminama didžioji dalis Sakartvelo vyno. Čia vyrauja struktūriški, kompleksiški vynai, dažnai turintys didesnį taninų kiekį. Imeretija, esanti vakarinėje šalies dalyje, siūlo lengvesnius, gaivesnius vyno stilius, dažnai su trumpesne maceracija ir didesniu dėmesiu pirminiams aromatams. Šiuos skirtumus lemia ne tik klimatas ir dirvožemis, bet ir istoriškai susiformavusios vyndarystės praktikos.

Autoktoninės vynuogės ir jų reikšmė

Sakartvelas pasižymi išskirtine vynuogių įvairove – mokslininkų duomenimis, čia identifikuota daugiau nei 500 autoktoninių vynuogių veislių. Nors komercinėje vyndarystėje naudojama tik dalis jų, ši įvairovė suteikia galimybę kurti unikalius vynus, kurie neturi tiesioginių analogų kitose šalyse. Pastaraisiais metais vis daugiau vyndarių grįžta prie primirštų veislių, eksperimentuoja ir taip plečia Sakartvelo vyno stilių spektrą.

Sovietinis palikimas ir šiuolaikiniai pokyčiai

Sovietmečiu Sakartvelo vyndarystė buvo orientuota į masinę gamybą, siekiant patenkinti visos Sovietų Sąjungos paklausą. Tai turėjo ilgalaikį poveikį vyno reputacijai ir vartotojų suvokimui. Po nepriklausomybės atkūrimo, o ypač po Rusijos rinkos užsidarymo, vyndariai buvo priversti persiorientuoti. Šis procesas paskatino kokybinį lūžį – atsirado daugiau mažų, šeiminių vyninių, orientuotų į Vakarų rinkas ir aukštesnius standartus.

Lietuvos vartotojo pasirinkimai ir rinkos realijos

Lietuvoje Sakartvelo vynas ilgą laiką buvo siejamas su pusiau saldžiais, žemesnės kainos produktais. Toks įvaizdis iki šiol daro įtaką vartotojų pasirinkimams. Vis dėlto restoranų, vyno barų ir specializuotų parduotuvių segmente situacija pamažu keičiasi. Čia atsiranda daugiau sausų, regioniškai išgrynintų ir mažų vyndarių vynų, leidžiančių pažinti platesnį Sakartvelo vyno vaizdą.