Lietuvos gastronomijos žemėlapyje yra žmonių, kurie ne tik dirba restoranuose, bet ir formuoja visą šalies skonio kultūrą. Vienas jų – Arminas Darasevičius, penkiskart Lietuvos someljė čempionas, restorano „Dine“ bendrasavininkas, nuo 2015-ųjų metų vadovaujantis Lietuvos someljė asociacijai.
Šiemet ši asociacija mini 20 metų jubiliejų. Tai – proga atsigręžti atgal ir pažvelgti, kaip Lietuvoje gimė ir augo someljė profesija, kokią vietą ji užima šiandien ir kur link juda. Laidoje „Skanus Vilnius“, vedamoje Arūno Starkaus, kalbamasi ne tik apie vyną, bet ir apie kultūrą, bendruomenę, skonių estetiką bei kasdienius pasirinkimus, kurie paverčia vakarienę įsimintina patirtimi.
Someljė – daugiau nei vyno žinovas
„Someljė yra lyg burtininkas ar psichologas – jis gali įvardyti tai, ką žmogus jaučia, bet pats negali nusakyti žodžiais“, – sako Arminas Darasevičius.
Profesija, kuri Lietuvoje prieš du dešimtmečius buvo vos pažįstama, šiandien turi savo standartus, konkursus, bendruomenę ir net tarptautinį pripažinimą. Someljė nebėra vien tik vyno padavėjas – tai žmogus, kuris padeda kurti visą restorano patirtį, išmano regionus, tradicijas, derinius, ir kartu perduoda žinią apie kultūrą.
Profesijos prestižas ir asociacijos reikšmė
Prieš 20 metų someljė asociacija atsirado kaip profesionalų sambūris, siekęs kelti žinias, nustatyti standartus ir atverti Lietuvą tarptautinei bendruomenei. Šiandien ji vienija beveik 50 narių, o aktyviausiųjų – apie 20. Jie dalyvauja varžybose, kelia savo kvalifikaciją ir formuoja gastronominę kultūrą.
„Būdami kartu mes keliame kartelę aukščiau – vienam tai padaryti sunku. Bet bendruomenė leidžia augti ir mums, ir visuomenei“, – pažymi Darasevičius.
Vyno kultūros pokyčiai: nuo klasikos iki natūralių bangų
Per du dešimtmečius pasikeitė ir paties vyno įvaizdis. Jei anksčiau someljė dažniausiai siejosi su klasikinio stiliaus apranga ir oficialiu tonu, šiandien vyno kultūrą vis labiau keičia natūralaus ir oranžinio vyno bangos. Vyno barai tampa hipsteriškesni, labiau eksperimentiniai, o patys someljė – laisvesni, modernesni.
Arminas prisipažįsta, kad pats mėgsta oranžinius vynus, tačiau pastebi: „Per 11 metų, kiek veikia mūsų restoranas, žmogus oranžinio vyno paprašė tik kartą. Tai rodo, kad mada ir reali paklausa ne visada sutampa – kartais svečiui reikia padrąsinimo, paaiškinimo, o kartais jis pasilieka prie klasikos.“
Desertiniai vynai ir saldumo dilema
Įdomi tema – desertinių vynų ateitis. Nors jų vartojimas mažėja, someljė profesijoje jie išlieka ypatingi. Deriniai su desertais dažnai tampa vakarienės kulminacija, įsimintinu momentu.
„Žmonėms patinka saldūs dalykai, nors dabar nemadinga tai sakyti. Desertas ir vynas kartu gali sukurti tikrą emocinę bombą, kurią svečias prisimena dar ilgai“, – dalijasi Arminas.
Nealkoholinė revoliucija
Pastaraisiais metais restoranus pasiekė dar viena tendencija – nealkoholiniai gėrimai. Kombučia, putojančios arbatos, kūrybiški limonadai vis dažniau tampa alternatyva taurės vyno ar šampano vietoje. Tai atveria naujas galimybes, bet kartu kelia ir iššūkių.
Bendruomenė, kuri auga kartu su šalimi
Nors profesionalų nėra daug, kiekvienas jų kuria pridėtinę vertę restoranų ir vyno kultūrai. Asociacijos jubiliejus – proga ne tik švęsti, bet ir įvertinti nueitą kelią. Rugsėjo 15-ąją vyks ne tik naujojo someljė čempiono rinkimai, bet ir bendruomenės šventė, kuri sujungs skirtingų kartų profesionalus.
Skonių pasaulis – kaip kultūros dalis
Tai laida – ne tik apie vyną. Ji apie žmones, kurie kuria kultūrą, skatina sustoti, paragauti, pagalvoti apie tai, ką dedame į lėkštę ir ką pilame į taurę.
„Mano didžiausia baimė – kad žmonėms niekas nebebus įdomu. Mes turime parodyti, kad skoniai yra vertybė, kad verta sustoti ir patirti“, – sako Arminas Darasevičius.
