Laidoje „Vilnius 2050“ šį kartą buvo nagrinėjama tema, kuri tampa vis aktualesnė ne tik architektams ar urbanistams, bet ir kiekvienam miestiečiui – miesto konversija. Tai klausimas apie tai, kaip Vilnius augs ateityje: ar miestas ir toliau plis į priemiesčius, kurdamas naują infrastruktūrą, ar gebės iš naujo atrasti, transformuoti ir atverti tai, kas jau yra jo viduje.

Vedėja Erika Kuročkina diskusijai pakvietė Vilniaus miesto vyriausiąją architektę Laurą Kairienę ir „Tech Zity“ vadovą Darių Žakaitį. Pokalbis apėmė platų spektrą – nuo urbanistinės filosofijos ir miesto tapatybės iki praktinių iššūkių, su kuriais kasdien susiduria tiek savivalda, tiek privatūs plėtotojai.

Kas yra konversija ir kodėl ji tampa būtinybe?

Konversija – tai ne vien pastatų atnaujinimas ar funkcijos pakeitimas. Tai strateginis miesto vystymo būdas, kai buvusios pramoninės, uždaros ar nebeaktyvios teritorijos tampa naujomis miesto dalimis, pritaikytomis šiuolaikiniam gyvenimui. Tokiu būdu miestas gali augti nenaikindamas savo žaliosios aplinkos ir nekurdamas brangios infrastruktūros už miesto ribų.

„Konversija miestui svarbi dėl to, kad miestas nesiplėstų į išorę, o transformuotųsi viduje, išnaudodamas esamą infrastruktūrą“, – pabrėžia Laura Kairienė.

Pasak jos, konversijos leidžia mažinti CO₂ pėdsaką, tausoti išteklius ir kartu išlaikyti miesto struktūrą, kuri formavosi dešimtmečiais. Tai ne tik tvarumo, bet ir atsakomybės ateities kartoms klausimas.

Miesto atmintis ir sėkmės kriterijai

Laidoje akcentuota, kad ne visos konversijos yra vienodai sėkmingos. Kartais išsaugomos pastatų struktūros, jų istorinis charakteris, o kartais – dėl taršos ar ekonominių priežasčių – viskas nugriaunama, paliekant tik naują architektūrinį sluoksnį.

„Sėkminga konversija yra tada, kai galime matyti, kaip miestas keitėsi per laiką, kai išlieka istorinė struktūra ir atmintis“, – sako Laura Kairienė.

Ji taip pat pabrėžia laikinųjų veiklų svarbą – kai teritorijos pradeda gyvuoti dar iki didžiųjų statybų, miestiečiai jas atranda, prisijaukina, o miestas įgauna naujų traukos taškų.

Kodėl konversija patraukli kūrėjams ir investuotojams?

Darius Žakaitis konversiją apibūdina kaip prasmingesnį, nors ir sudėtingesnį kelią. Anot jo, dirbant su esamais pastatais, kūrėjas gauna ne „baltą lapą“, o kontekstą, istoriją ir unikalią architektūrinę medžiagą.

„Jeigu gali nestatyti – tai nestatyk. Su konversija tu jau turi kontekstą, turi pastatą, kuris įsitvirtinęs mieste ir turi teisę čia būti“, – teigia jis.

Tokie pastatai leidžia kurti daugiasluoksnę architektūrą, kurioje susitinka skirtingi laikotarpiai, o miestas tampa įdomesnis ir autentiškesnis.

Atvirumas miestui ir bendruomenės galia

Vienas ryškiausių konversijos rezultatų – uždarų teritorijų atvėrimas miestui. Parkai, kiemai, praėjimai ir viešosios erdvės sugrįžta miestiečiams, o anksčiau neprieinamos vietos tampa kasdienio gyvenimo dalimi.

„Kartais padarai labai nedaug, bet sukuri milžinišką vertę – atveri teritoriją, parką, praėjimus, ir miestas iš karto pasikeičia“, – pasakoja Darius Žakaitis.

Tokios erdvės tampa gyvos tik tada, kai jose veikia bendruomenės, verslai, kultūra ir kasdienis gyvenimas – ne tik darbo valandomis, bet visą parą.

Teisiniai barjerai ir politinės valios klausimas

Nepaisant potencialo, konversijos šiandien susiduria su rimtais teisiniais iššūkiais. Laura Kairienė atvirai pripažįsta, kad Lietuvoje vis dar trūksta aiškaus konversijos reguliavimo.

„Mes net neturime normalios konversijos sąvokos – užstringame tarp rekonstrukcijos, remonto ir naujos statybos“, – sako ji.

Pašnekovai sutaria, kad be politinės drąsos, ilgalaikių taisyklių ir realių paskatų konversijos projektai lieka sudėtingu ir rizikingu keliu.

Technologijos, PropTech ir miesto ateitis

Didelė laidos dalis buvo skirta technologijų vaidmeniui. PropTech sprendimai padeda efektyviau valdyti pastatus, planuoti erdves, mažinti energijos sąnaudas ir kurti patogesnę miesto aplinką.

„Nekilnojamasis turtas mums nėra tik kvadratiniai metrai – tai įrankis auginti bendruomenę“, – pabrėžia Darius Žakaitis.

Tokie projektai gali tapti ne tik miesto gyvybingumo, bet ir ekonomikos varikliu.

Vilnius 2050: miestas, kuris auga iš vidaus

Laidos pabaigoje nuskambėjo vizija, kaip Vilnius galėtų atrodyti ateityje. Jei konversijos bus vykdomos strategiškai, miestas gali tapti daugiafunkciu, gyvybingu ir tvariu.

„Turime išnaudoti esamas miesto teritorijas ir kurti socioekonominę vertę ateities kartoms“, – apibendrina Laura Kairienė.

Tai vizija miesto, kuris ne tik keičiasi, bet ir sąmoningai saugo savo tapatybę.