Laidoje „Vilnius 2050“ vedėja Erika Kuročkina kartu su miesto plėtros, infrastruktūros ir investicijų ekspertais – Julija Abromavičiene ir Mindaugu Kulboku – nagrinėja vieną svarbiausių klausimų: ar Vilnius gali tapti ne tik patogiu gyventi miestu, bet ir aukščiausios klasės investiciniu turtu globalioje rinkoje.

Šiandien miestas nebėra suvokiamas kaip statinių rinkinys ar administracinė teritorija. Jis veikia kaip sudėtinga sistema, kurioje susijungia infrastruktūra, technologijos, žmonės ir kapitalas. Būtent šių elementų sąveika lemia miesto konkurencingumą, investicinę grąžą ir ilgalaikę vertę.

Vilnius Baltijos kontekste: atskira kryptis, ne regioninė visuma

Diskusijoje pabrėžiama, kad nors Vilnius dažnai lyginamas su Ryga ir Talinu, investuotojai šių miestų nevertina kaip vieningo regiono.

„Mes nesame bendra Baltijos šalių komanda, mes esame trys atskiros šalys gyvenančios savo gyvenimą.“

Vilnius pastaraisiais metais išsiskyrė gebėjimu diversifikuoti savo ekonominę struktūrą. Skirtingai nei kai kurie regiono miestai, kurie ilgą laiką rėmėsi viena dominuojančia kryptimi, Vilnius kryptingai skatino įvairių sektorių plėtrą – nuo technologijų iki paslaugų ir kūrybinių industrijų.

Tai leido miestui tapti atsparesniu ekonominiams svyravimams ir išlaikyti augimo tempą net sudėtingesnėmis globaliomis sąlygomis.

Miestas kaip investicinė platforma

Vienas iš esminių diskusijos akcentų – miesto kaip platformos samprata. Šiuolaikiniai investuotojai vertina ne tik konkretų objektą, bet ir visą jo veikimo aplinką.

„Miestas kaip operacinė sistema, jeigu mes sugebėtume padaryti ir sukurti tokį formatą, kad miestas veikia kaip platforma ir aš kaip investuotojas galiu labai lengvai aiškiai įeiti ir tame tarpe išeiti.“

Tai reiškia, kad investicinį patrauklumą lemia:

• aiški ir prognozuojama teisinė sistema;
• efektyvūs sprendimų priėmimo procesai;
• skaidri mokesčių aplinka;
• talentų prieinamumas;
• institucinis stabilumas.

Investuotojams svarbiausia – rizikos valdymas. Miestai, kurie geba sumažinti neapibrėžtumą, tampa patrauklesni nei didesni, bet sudėtingesni ar lėčiau veikiantys metropoliai.

„Investuotojai ieško labai paprasto dalyko – patikimumo ir savo rizikos įvertinimo.“

Technologijos ir duomenų ekonomika kaip augimo pagrindas

Vilniaus ateitis neatsiejama nuo technologijų plėtros. Diskusijoje akcentuojama, kad miestai vis labiau integruojasi į duomenų ekonomikos ekosistemą, kurioje svarbiausi ištekliai yra ne fiziniai, o skaitmeniniai.

„Mes neišvengiamai krypstame į duomenų ekonomikos kontekstą.“

Duomenų centrai, dirbtinis intelektas, skaitmeninės paslaugos – visa tai reikalauja ne tik technologinių sprendimų, bet ir didelių energetinių pajėgumų. Todėl infrastruktūros planavimas tampa strateginiu klausimu.

Energetika šiuo atveju tampa ne tik techniniu, bet ir geopolitiniu veiksniu, tiesiogiai veikiančiu miesto konkurencingumą.

Urbanistinė kokybė: vertė už pastato ribų

Vienas svarbiausių pokyčių šiuolaikinėje nekilnojamojo turto rinkoje – dėmesio perkėlimas nuo kvadratinių metrų į visuminę patirtį.

„Viskas priklauso nuo to, kas vyks aplink tavo sklypą.“

Vystytojai vis dažniau kuria ne pavienius pastatus, o integruotus kvartalus, kuriuose svarbios:

• viešosios erdvės;
• socialinė infrastruktūra;
• mobilumo sprendimai;
• bendruomenės kūrimas.

Šis požiūris keičia ir investicinės vertės suvokimą – kokybė, funkcionalumas ir integracija į miesto audinį tampa svarbesni nei vien tik plotas.

Strateginiai projektai ir miesto transformacija

Vilniaus potencialą stiprina didelio masto projektai, galintys iš esmės pakeisti miesto struktūrą. Tarp jų – geležinkelio teritorijų konversija, „Vilnius Connect“ ir kiti urbanistiniai projektai.

Šios teritorijos turi potencialą sujungti skirtingas miesto dalis, sukurti naujus traukos centrus ir generuoti ilgalaikę ekonominę vertę.

Tačiau kartu išlieka infrastruktūriniai iššūkiai, ypač susiję su mobilumu ir viešuoju transportu. Diskusijoje keliami klausimai apie ilgalaikę transporto viziją ir alternatyvius sprendimus.

Atsparumas kaip naujas konkurencinis pranašumas

Šiuolaikinėje geopolitinėje aplinkoje investicinį patrauklumą vis labiau lemia miesto gebėjimas veikti krizės sąlygomis.

„Kapitalas nesirenka miestų pagal gražias reklamas, kapitalas renkasi miestus, kurie veikia net tada, kai viskas griūna.“

Todėl Vilniui svarbu stiprinti:

• energetinį atsparumą;
• civilinę saugą;
• kibernetinį saugumą.

Atsparumas tampa ne tik saugumo, bet ir ekonominės strategijos dalimi.

Talentai, verslas ir miesto ateitis

Diskusijos pabaigoje pabrėžiama, kad ilgalaikė miesto sėkmė priklauso nuo talentų pritraukimo ir išlaikymo.

Miestas turi kurti aplinką, kurioje žmonės nori gyventi, o verslas – investuoti ir kurti vertę. Ši sinergija tarp viešojo sektoriaus ir verslo tampa esminiu veiksniu formuojant miesto ateitį.

Vilnius 2050: patikimumo strategija

Apibendrinant diskusiją, išryškėja aiški kryptis – Vilnius siekia tapti ne didžiausiu, o patikimiausiu miestu Europoje.

„Vilnius 2050 taps ne didžiausių Europoje miestų, o patikimiausių mažų, gražių, patogių didmiesčių Europoje.“

Tai reiškia kryptingą fokusą į:

• kokybę vietoje kiekybės;
• stabilumą vietoje greito, bet rizikingo augimo;
• inovacijas kartu su atsparumu.

Vilnius turi potencialą tapti miestu, kuris ne tik prisitaiko prie pasaulio pokyčių, bet ir juos išnaudoja savo naudai -kurdamas vertę tiek gyventojams, tiek investuotojams.