Miestai visame pasaulyje susiduria su tais pačiais iššūkiais: klimato kaita, energijos vartojimo efektyvumas, būsto prieinamumas, transporto spūstys, tarša ir augantys gyventojų lūkesčiai gyvenimo kokybei. Atsakymų į šiuos klausimus vis dažniau ieškoma technologijose. Nuo išmanių pastatų ir energijos valdymo sistemų iki dirbtinio intelekto, padedančio modeliuoti miestų ateitį, inovacijos tampa neatsiejama šiuolaikinio miesto dalimi.

Laidoje „Vilnius 2050“ vedėja Erika Kuročkina kalbina Ingą Langaitę, Proptech Lithuania asociacijos valdybos pirmininkę, ir Viktoriją Trimbel, rizikos kapitalo fondo Coinvest Capital direktorę. Pokalbyje aptariama, kokios technologijos jau šiandien keičia miestus, kokias sritis aktyviausiai stebi investuotojai ir kaip Lietuva atrodo pasauliniame miestų inovacijų žemėlapyje.

Kas iš tiesų slepiasi po PropTech, GreenTech ir UrbanTech sąvokomis?

Technologijų pasaulyje dažnai girdime daugybę terminų, tačiau už jų slypi labai konkretūs sprendimai. PropTech apima nekilnojamojo turto ir pastatų technologijas – nuo išmanių biurų sistemų iki energinio efektyvumo sprendimų. GreenTech orientuojasi į poveikio aplinkai mažinimą, o UrbanTech padeda miestams veikti efektyviau – optimizuoti eismą, viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą.

„Technologijos eina link to, kad mes vis mažiau apie jas galvosime. Mums bus tiesiog patogiau gyventi, o sprendimai veiks nepastebimai.“ – Inga Langaitė

Kur šiandien keliauja investicijos?

Pasak Viktorijos Trimbel, investuotojų dėmesio centre šiuo metu yra tvarumo sprendimai, energijos efektyvumas, dirbtinis intelektas, gynybos technologijos ir giliosios technologijos (DeepTech).

Vis dėlto miestų technologijos išlieka viena perspektyviausių krypčių, nes jos sprendžia realias problemas, su kuriomis susiduria milijonai žmonių.

„Sprendimai, susiję su tvarumu ir efektyvumu, yra aktualūs kiekvienam verslui, kuris galvoja apie ilgalaikę vertę, o ne tik trumpalaikį rezultatą.“ – Viktorija Trimbel

Kodėl miestų technologijose dar tiek daug neišnaudoto potencialo?

Nors technologijos sparčiai keičia daugelį sektorių, statybų ir nekilnojamojo turto industrija vis dar laikoma viena mažiausiai efektyvių ir viena taršiausių pasaulyje. Būtent todėl čia slypi didžiulės galimybės inovacijoms.

Nuo išmanių energijos valdymo sistemų iki sprendimų, leidžiančių perdirbti griaunamų pastatų medžiagas, galimybių spektras itin platus.

„Potencialo čia yra marios. Dar labai daug neišspręstų klausimų, kuriuos technologijos gali padėti išspręsti.“ – Inga Langaitė

Lietuvos stiprybė – technologijų kūrimas ir eksportas

Pašnekovės sutaria, kad Lietuva jau dabar yra viena pažangiausių regiono valstybių technologijų srityje. Tai rodo ne tik sėkmingi startuoliai, bet ir aukštas viešojo sektoriaus skaitmenizacijos lygis.

Elektroninės paslaugos, nuotolinis dokumentų tvarkymas, skaitmeniniai registrai ir technologijų ekosistema leidžia Lietuvai būti pavyzdžiu daugeliui kitų šalių.

„Mes dažnai neįvertiname to, ką turime. Tačiau daugelyje Europos valstybių dalis paslaugų, kurias Lietuvoje gauname per kelias minutes internetu, vis dar nėra savaime suprantamos.“ – Inga Langaitė

Kaip atrodys miestas po 20 metų?

Kalbėdamos apie ateitį, pašnekovės vengia konkrečių prognozių, tačiau sutaria dėl vieno – technologijų tikslas nėra būti matomoms. Jų tikslas – kurti geresnę gyvenimo kokybę.

Dirbtinis intelektas, duomenų analizė, autonominis transportas, išmanūs energetikos tinklai ir pažangūs miestų valdymo modeliai ateityje galės padėti miestams veikti beveik be trikdžių.

„Norėčiau gyventi mieste, kuriame nejaučiu jokių trikdžių. Mieste, kuris jau būtų pagalvojęs apie daugelį dalykų už mane ir leistų tiesiog patogiai gyventi.“ – Inga Langaitė

Kviečiame klausytis pokalbio apie miestus, kuriuose gyvensime rytoj, ir sprendimus, kurie jau šiandien formuoja 2050-uosius.