Karai, klimato krizės, kibernetinės atakos ir technologiniai pokyčiai verčia iš naujo permąstyti, ką reiškia miesto saugumas XXI amžiuje. Laidoje „Vilnius 2050“ aptariama, kaip kurti atsparų miestą, kuris gebėtų pasirengti įvairioms krizėms ir užtikrinti gyventojų saugumą. Kartu su „PropTech Lithuania“ steigėju Deividu Jacka ir karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu diskutuojama apie civilinę saugą, bendruomeniškumo svarbą, kibernetinį saugumą, išmaniąją infrastruktūrą bei dirbtinio intelekto vaidmenį ateities mieste. Pokalbyje ieškoma atsakymo, kaip Vilnius gali tapti ne tik moderniu, bet ir atspariu miestu iki 2050 metų.
Saugumas – daugiau nei gynyba
Diskusijos dalyviai pabrėžia, kad šiuolaikinis miesto saugumas apima kur kas daugiau nei karines grėsmes. Tai energetinis atsparumas, kibernetinis saugumas, informacijos patikimumas, gyventojų pasirengimas, kritinės infrastruktūros veikimas bei bendruomenių gebėjimas veikti kartu krizių metu. Pasak Dariaus Antanaičio, svarbu atskirti realias grėsmes nuo visuomenėje kylančių baimių ir koncentruotis į tai, kas iš tiesų stiprina miesto atsparumą.
„Mes nesame unikalūs nei šiame laikotarpyje, nei šiame mieste. Pagrindinės grėsmės išlieka tos pačios – informacinės, epidemiologinės, technologinės, saugumo ir kriminogeninės.“
Bendruomenės – pirmoji miesto atsparumo linija
Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – bendruomeniškumas. Pašnekovai sutaria, kad krizės atveju pirmiausia pagalbos sulaukiame ne iš institucijų, o iš šalia esančių žmonių.
„Žinok savo kaimyną. Jeigu kas atsitiktų, pirmiausia į pagalbą ateis tavo kaimynas arba tu ateisi jam į pagalbą.“
Bendruomenių stiprinimas, gyventojų tarpusavio ryšių kūrimas ir bendros iniciatyvos tampa ne mažiau svarbiomis investicijomis nei technologiniai ar infrastruktūriniai sprendimai. Pasak ekspertų, atsparus miestas prasideda nuo žmonių, kurie vieni kitus pažįsta ir pasitiki vieni kitais.
Daugiaabučiai ir pasirengimas krizėms
Kadangi didžioji dalis vilniečių gyvena daugiabučiuose, būtent jie tampa svarbia miesto atsparumo grandimi. Deividas Jacka pasakoja apie iniciatyvas, kuriomis siekiama įvertinti daugiabučių pasirengimą ekstremalioms situacijoms, transformuoti rūsius į priedangas bei užtikrinti gyvybiškai svarbių sistemų veikimą nutrūkus elektros tiekimui.
„Kartais neužtenka turėti priedangas ar technologijas. Labai svarbu žinoti, kaip jomis naudotis, kaip jas pasiekti ir kas ką turi informuoti.“
Laidoje aptariama ir idėja kurti pavyzdinius daugiabučius, kurie galėtų savarankiškai funkcionuoti bent 72 valandas ekstremalios situacijos metu, turėtų generatorius, maisto atsargas bei aiškius veikimo planus gyventojams. Tokie projektai galėtų tapti sektinu pavyzdžiu visam miestui ir parodyti, kaip praktiniai sprendimai stiprina gyventojų saugumą.
Technologijos ir išmanioji infrastruktūra
Ateities miesto saugumas neatsiejamas nuo technologijų. Diskusijoje kalbama apie dirbtinio intelekto vaidmenį, išmaniąsias stebėjimo sistemas, energetiškai savarankiškus pastatus bei skaitmeninius miestų dvynius.
„Dirbtinis intelektas jau nebėra startuolių sfera. Tai technologija, kuri pagreitins ir pagerins miestiečių gyvenimą.“
Tuo tarpu Deividas Jacka pateikia Singapūro pavyzdį, kur miesto valdymui naudojamas skaitmeninis miesto modelis, leidžiantis efektyviau planuoti infrastruktūrą, prognozuoti rizikas ir greičiau priimti sprendimus. Ateityje tokie sprendimai gali tapti neatsiejama ir Vilniaus plėtros dalimi.
Metro, mobilumas ir miesto konkurencingumas
Diskusijoje nemažai dėmesio skiriama ir Vilniaus infrastruktūros ambicijoms. Kalbama apie metro idėją, kuri galėtų būti ne tik susisiekimo priemonė, bet ir svarbi miesto atsparumo bei civilinės saugos infrastruktūros dalis.
Pašnekovai pabrėžia, kad miestai, kurie drąsiai investuoja į ilgalaikius projektus, kuria didesnę vertę tiek gyventojams, tiek verslui. Kartu akcentuojama, kad saugumas glaudžiai susijęs su ekonomikos augimu, investicijomis, tarptautiniu susisiekimu ir miesto konkurencingumu. Tarp svarbiausių ateities projektų minimi metro, „Rail Baltica“ bei Vilniaus oro uosto plėtra.
Saugumas be baimės
Laidos pabaigoje pašnekovai grįžta prie pagrindinės minties – saugumas neturi būti grindžiamas baime. Svarbiausia yra pasirengimas, gebėjimas planuoti, bendradarbiauti ir kurti miestą, kuris gali prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių.
„Aš jaučiuosi saugiai tada, kada matau, kad miestas vystosi, kad yra miesto ateitis, o ne tada, kada gyvename savo baimėse.“ – Darius Antanaitis.
„Norint kažką keisti ar kurti pridėtinę vertę, reikia pradėti nuo savęs.“ – Deividas Jacka.
Vilnius 2050 – tai ne tik vizija apie modernų miestą. Tai vizija apie atsparų, bendruomenišką ir saugų miestą, kuriame verslas investuoja atsakingai, institucijos planuoja strategiškai, o gyventojai pažįsta vieni kitus ir yra pasirengę kartu kurti stipresnę ateitį. Kaip ne kartą pabrėžta diskusijoje, saugumas prasideda ne nuo baimės, o nuo pasirengimo, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo savo bendruomene.
