Laidoje „Vilnius 2050“ vedėja Erika Kuročkina kalbino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentą Mindaugą Statulevičių. Pokalbyje buvo kalbama apie tai, kaip Vilnius turėtų atrodyti po kelių dešimtmečių, kokių sprendimų miestui reikia jau šiandien ir kaip technologijos keičia ne tik nekilnojamojo turto sektorių, bet ir visą miesto kasdienybę.

Diskusijoje daug dėmesio skirta Vilniaus konkurencingumui, miesto gebėjimui pritraukti ir išlaikyti žmones, būsto prieinamumui, judumo sprendimams, viešųjų paslaugų kokybei, saugumui bei proptech ir urban tech inovacijoms. Mindaugas Statulevičius pabrėžė, kad ateities miestas negali būti kuriamas vien trumpalaikiais sprendimais – jam reikia aiškios vizijos, atvirumo technologijoms ir gebėjimo greitai reaguoti į gyventojų poreikius.

Vilnius kaip vizionieriškas miestas

Kalbėdamas apie 2050 metų perspektyvą, pašnekovas akcentavo, kad miestai, kurie nori išlikti patrauklūs, turi gebėti žvelgti toliau nei į artimiausių kelerių metų problemas. Nekilnojamojo turto projektai, infrastruktūros sprendimai ir miesto plėtra dažnai kuriami dešimtmečiams, todėl Vilniui svarbu galvoti ne tik apie dabartinius poreikius, bet ir apie tai, kokiame mieste norės gyventi ateities kartos.

„Miestas turi būti vizionieriškas, kadangi toks miestas yra įdomus gyventi, toks miestas pritraukia jaunus žmones, toks miestas sulaiko žmones jame.“

Pasak pašnekovo, Vilnius turi būti pilnas aktyvių, kuriančių ir veikiančių žmonių. Tam būtina ne tik darbo vietų pasiūla, bet ir saugumas, kokybiškos viešosios erdvės, paslaugos, mokyklos, darželiai bei galimybė kurti gyvenimą mieste ilgesnei nei vienos kartos perspektyvai.

Demografija, talentai ir būsto prieinamumas

Viena svarbiausių pokalbio temų tapo demografija. Mindaugas Statulevičius pabrėžė, kad Vilnius, kaip augantis miestas, turi galvoti, iš kur ateis nauji gyventojai, kaip išlaikyti studentus, jaunus specialistus ir tarptautinius talentus.

Laidoje aptarta ir tarptautinių studentų tema. Pašnekovas pasakojo apie tyrimą, kuriame buvo klausiama Vilniaus universitetų magistrantų, ar jie planuoja likti gyventi mieste. Dalis tarptautinių studentų nurodė, kad likti Vilniuje neplanuoja, o viena iš priežasčių – būsto prieinamumo iššūkiai.

„Čia yra labai stiprus potencialas, iš ko galima auginti tuos kelis šimtus studentų kasmet, kurie liktų čia, kurtų miestą, mūsų miestą.“

Pasak M. Statulevičiaus, būsto kaina, nuomos rinka ir pirmojo būsto įsigijimo galimybės tampa ne tik NT sektoriaus, bet ir miesto ateities klausimu. Jei Vilnius nori išlaikyti talentus, jis turi būti patrauklus ne tik karjeros galimybėmis, bet ir realia galimybe čia gyventi.

Technologijos, kurios keičia miesto kasdienybę

Laidoje daug dėmesio skirta proptech ir urban tech sprendimams. Tai technologijos, kurios veikia nekilnojamojo turto, miesto planavimo, judumo, pastatų valdymo, saugumo ir gyventojų patirties srityse.

Mindaugas Statulevičius išskyrė du svarbius technologijų lygmenis. Pirmasis – kaip technologijas jaučia paprastas miestietis: keliaudamas į darbą, naudodamasis viešuoju transportu, planuodamas laiką ar gyvendamas išmanesniame būste. Antrasis – kaip technologijas naudoja verslas: valdydamas pastatus, analizuodamas duomenis, priimdamas investicinius sprendimus, planuodamas projektus ir didindamas veiklos efektyvumą.

„Laikas mieste yra ypatingai svarbus.“

Pasak pašnekovo, išmanūs transporto sprendimai, maršrutų planavimo programėlės, šviesoforų sistemos, viešojo transporto duomenys ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda miestui veikti greičiau ir patogiau. Nors Vilnius nėra Niujorkas ar Tokijas, net ir čia kelionės laikas, spūstys ir judumo patogumas daro didelę įtaką gyvenimo kokybei.

Proptech proveržis: nuo pastatų valdymo iki atvirų duomenų

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto technologijas, M. Statulevičius pabrėžė, kad vienas svarbiausių proveržių Lietuvoje yra atvirų duomenų naudojimas. Per pastaruosius kelerius metus atsivėrę duomenys sudarė sąlygas kurtis naujiems sprendimams, kurie padeda analizuoti vietas, vertinti projektų potencialą, planuoti investicijas ir priimti sprendimus greičiau.

„Per 15 minučių, pasitelkus keliolikos valstybinių institucijų, Registrų centro, savivaldybės atvirus duomenis, jau dabar galima pasidaryti rimtą išvadą, ar verta įdėti priekį.“

Pašnekovas taip pat išskyrė pastatų valdymą kaip sritį, kurioje technologijos jau duoda labai aiškią naudą. Biurų, komercinių patalpų ir kitų objektų priežiūroje naudojami sprendimai padeda sekti gedimus, užtikrinti efektyvų veikimą, valdyti energijos sąnaudas, reaguoti į incidentus ir palaikyti sutartą paslaugų kokybę.

Jo teigimu, verslas greičiau priima technologinius sprendimus, nes aiškiau mato jų grąžą: efektyvumą, sutaupymą, spartą ir mažesnę klaidų tikimybę. Gyventojų pusėje inovacijos dažnai juda lėčiau, nes žmonėms svarbu suprasti, kokią konkrečią naudą jos suteikia.

Išmanūs namai ir gyventojų lūkesčiai

Pokalbyje aptarta ir išmanių namų tema. Pašnekovas pastebėjo, kad gyventojai vis dažniau domisi sprendimais, kurie padeda taupyti energiją, patogiau valdyti būstą, automatizuoti apšvietimą, šildymą ar saugumo sistemas. Vis dėlto klausimas, kiek žmonės yra pasiruošę už tai mokėti, išlieka svarbus.

M. Statulevičiaus teigimu, išmanumas NT sektoriuje jau yra atliepiamas, tačiau jis turi būti praktiškas. Technologijos neturi būti tik gražus priedas – jos turi spręsti konkrečią problemą arba kurti aiškią vertę gyventojui.

Saugumas kaip svarbiausia ateities miesto sąlyga

Vienas ryškiausių laidos akcentų – saugumo tema. Pašnekovas kalbėjo apie tai, kad miestas turi būti pasiruošęs ne tik patogiam, bet ir saugiam gyvenimui. Krizinės situacijos parodo, kur dar trūksta aiškių protokolų, technologinių sprendimų ir koordinacijos.

Diskusijoje aptarta, kad pastatai, požeminės aikštelės, priedangos ir informavimo sistemos turi veikti taip, kad ekstremalios situacijos metu žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į saugias erdves. Technologijos čia gali atlikti labai svarbų vaidmenį – nuo įspėjimų telefonu iki automatinio vartų ar durų atvėrimo.

„Patogumas ateina po saugumo. Kai tu esi saugus, tada gali galvoti apie patogumą.“

Pasak M. Statulevičiaus, Vilniui verta mokytis iš miestų, kurie jau turi stipriai išvystytas įspėjimo, pratybų ir reagavimo sistemas. Saugumas, jo nuomone, tampa viena svarbiausių miesto ateities sąlygų, nes žmogus turi jaustis užtikrintas, kad miestas pasirūpins juo kritiniu metu.

Vilnius kaip gyva technologijų laboratorija

Laidoje taip pat kalbėta apie tai, ar Vilnius gali tapti gyva laboratorija technologijų kūrėjams. Pašnekovas pabrėžė, kad kai kuriose srityse Vilnius jau dabar yra žingsniu priekyje ir gali didžiuotis sprendimais, kurie ne visada pastebimi kasdienybėje.

Jis išskyrė išmanius šviesoforus, eismo valdymo sistemas, viešojo transporto sprendimus, miesto duomenų naudojimą, dronus, šiukšlių konteinerių stebėjimą, sniego valymo ar kelių priežiūros optimizavimą. Visa tai kuria miestą, kuris mokosi veikti efektyviau.

„Vilniaus sprendimai tikrai kai kur yra žingsniu priekyje net tokių didmiesčių kaip Melburnas, Tokijas ar net Niujorkas.“

Svarbu ir tai, kad gyventojai suprastų, kokios technologijos mieste jau naudojamos. Pasak pašnekovo, informavimas ir grįžtamasis ryšys yra būtini, nes tik taip žmonės gali labiau pasitikėti inovacijomis ir matyti jų naudą.

Dirbtinis intelektas, robotika ir ateities miestai

Kalbėdamas apie ateinančius 10-20 metų, Mindaugas Statulevičius išskyrė dirbtinį intelektą kaip vieną svarbiausių technologijų, keisiančių miestų valdymą. Jo teigimu, DI gali padėti analizuoti duomenis, priimti greitesnius sprendimus, mokytis iš kitų miestų patirčių, mažinti klaidų tikimybę ir efektyvinti kasdienį miesto darbą.

Kita svarbi kryptis – robotika ir humanoidų technologijos. Pašnekovas prognozavo, kad senstančiose visuomenėse robotizuotos pagalbos poreikis tik didės. Tokios technologijos gali atsirasti paslaugų, priežiūros, pagalbos vyresniems žmonėms ir miesto aptarnavimo srityse.

„Ateitinis intelektas ir jo pritaikymas, apmokymas, integravimas į mūsų kasdienį gyvenimą bus neišvengiama realybė.“

Pokalbyje taip pat aptarti savaeigiai automobiliai, dronų pristatymai, automatizuoti sprendimai ir naujos miesto paslaugos, kurios šiandien dar gali atrodyti kaip ateities filmų scenarijus, tačiau pamažu tampa realybe.

Miestas, kuriame technologijos tarnauja žmogui

Laidos pabaigoje išryškėjo pagrindinė mintis: technologijos nėra savaiminis tikslas. Jos turi padėti miestui tapti patogesniam, saugesniam, efektyvesniam ir atviresniam žmogui. Vilnius 2050 – tai ne tik miestas, kuriame bus daugiau išmanių sprendimų, bet ir miestas, kuriame technologijos padės spręsti realias problemas: nuo būsto prieinamumo ir judumo iki saugumo, demografijos ir viešųjų paslaugų kokybės.

Laidoje „Vilnius 2050“ kalbėta apie miestą, kuris ne tik naudoja technologijas, bet ir pats tampa erdve joms kurti, testuoti ir pritaikyti. Tai pokalbis apie Vilnių, kuris turi ambiciją būti ne tik augančia sostine, bet ir miestu, gebančiu drąsiai ruoštis ateičiai.