Laidoje „Liberté Européenne – Europos balsas eteryje“ vedėjas Bernardas Daugirda kalbina europarlamentarę, Kovo 11-osios Akto signatarę Rasą Juknevičienę. Pokalbyje – šiandienos svarbiausi politikos klausimai: Europos Sąjungos saugumas, Rusijos karas prieš Ukrainą, Vakarų pasaulio geopolitiniai pokyčiai ir sprendimai, kurie nulems ateinančius dešimtmečius.

Ką atstovauja Europos Parlamentas?

Pokalbio pradžioje Rasa Juknevičienė dalinasi kas yra europarlamentaras – parlamentarai nėra „nacionaliniai delegatai“. Jie atstovauja visiems Europos Sąjungos piliečiams, o pati ES šiandien tapo kertiniu Lietuvos saugumo ramsčiu.

„Mes atstovaujam Europos Sąjungos piliečiams. O bendra prasme mūsų narystė Europos Sąjungoje yra mūsų lietuvių interesas ir netgi nacionalinio saugumo interesas.“

Europarlamentarė pabrėžia, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą ES nebegali būti suvokiama tik kaip ekonominis ar biurokratinis projektas – tai politinė ir saugumo bendrija.

2022-ieji: momentas, kai Europa pakeitė politinę kryptį

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – lūžis, įvykęs 2022 metų vasarį. Iki tol saugumo ir gynybos klausimai Europos Parlamente buvo svarstomi, tačiau, jiems buvo skiriama mažiau dėmesio nei ekonomikai.

„Iki 2022 metų saugumas ir gynyba nebuvo Europos darbotvarkėje. Ir tai natūralu – Europos Sąjunga nebuvo sukurta karui ar gynybai.“

Tačiau plataus masto Rusijos invazija pakeitė viską. R. Juknevičienė pasakoja apie šoką, kuris apėmė Vakarų Europos politikus, ir apie akimirką, kai Baltijos šalių balsas tapo pagrindiniu orientyru.

„Nutilo prancūzai, nutilo vokiečiai, o žodis buvo perduotas mums.“

Ukraina – ne „kitas karas“, o Europos kova

Didelė laidos dalis skiriama Ukrainai. Europarlamentarė įvardija kad šis karas nėra regioninis konfliktas ar „svetima krizė“.

„Rusijos karas prieš Ukrainą yra egzistencinis mūsų karas.“

Ji pabrėžia, kad Europos Sąjungos parama Ukrainai šiandien jau pasiekė istorinį lygį – bendra ES ir valstybių narių karinė parama prilygo, o kai kur net pralenkė JAV.

Tačiau svarbiausia – mąstymo pokytis.

„Ukrainiečiams reikia mūsų, bet mums jų reikia ne kiek mažiau.“

Pasak R. Juknevičienės, Ukrainos integracija į Europos politinius, ekonominius ir gynybinius procesus yra būtina pačios Europos išlikimui.

Rytų partnerystė: Lietuvos saugumo zona

Pokalbyje daug dėmesio skiriama Rytų partnerystės šalims – Moldovai, Sakartvelui, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Baltarusijos demokratinei opozicijai. Europarlamentarė pabrėžia, kad darbas su šiomis valstybėmis nėra „svetimų problemų sprendimas“.

„Mums labai svarbu, kad saugumo zona plėstųsi į rytus, kad nebūtume kraštinė valstybė.“

Ji kalba apie informacines atakas, Kremliaus naratyvų sklaidą ir bandymus diskredituoti demokratines alternatyvas, ypač Baltarusijos atveju.

Europa, JAV ir NATO

Laidoje aptariami ir sudėtingi transatlantiniai santykiai. R. Juknevičienė pabrėžia, kad Europa privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau tai turi būti daroma NATO rėmuose, o ne kuriant silpninančias paralelines struktūras.

Ji kalba apie ES gynybos pramonės kūrimą, karinį mobilumą, infrastruktūros pritaikymą ir istorinius sprendimus skirti ES biudžeto lėšas gynybai – dalykus, apie kuriuos prieš kelerius metus Europoje net nebuvo drįstama kalbėti.

Žvilgsnis į ateitį

Laidos pabaigoje Rasa Juknevičienė dalijasi savo vizija ir palinkėjimu Europai – tapti stipria, vieninga ir savimi pasitikinčia jėga pasaulyje.

„Ilgai gyvuok, Europa. Ir šlovė Ukrainai.“

Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Laidoje pateikiama objektyvi, patikrinta informacija apie Europos Parlamento, Europos Sajungos veiklas, naujienas, pokyčius, jų poveikį tiek Lietuvai, tiek likusiai Europai. Už jos turinį atsako tik autoriai; Europos Parlamentas už jas negali būti laikomas atsakingu.