Laidoje „Labas, Vilniau!“ Vilnius FM vedėjas Timūras Augucevičius kalbina parasparnių pilotą Egidijų Šatą, Brazilijoje pasiekusį du Lietuvos parasparnių rekordus. Pokalbyje aptariamas parasparnių sportas, skrydis parasparniu daugiau nei 360 kilometrų ir iššūkiai, su kuriais susiduria pilotai. Egidijus pasakoja, kaip kylantys šilto oro srautai padeda įveikti didelius atstumus be variklio, kaip vertinamos oro sąlygos ir kodėl parasparnių saugumas priklauso nuo pasiruošimo bei gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus. Taip pat dalijamasi patirtimi iš Brazilijos ir mintimis apie tai, kaip skrydis danguje padeda atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių, išlaikyti ramybę ir kitaip pažvelgti į gyvenimą.

Parasparnių sportas – ne tik variklis ar jo nebuvimas

Pokalbio pradžioje Timūras Augucevičius domisi, kuo skiriasi laisvasis ir motorinis skrydis. Nors abiem atvejais žmogus pakyla į orą, skiriasi skrydžio principai, įgūdžiai ir požiūris į patį procesą.

Egidijus šį skirtumą palygina su buriavimu ir plaukiojimu motorine valtimi. Vienu atveju judėjimui naudojama variklio galia, kitu – ieškoma vėjo ir mokomasi jį išnaudoti. Pasak pašnekovo, šių veiklų nereikėtų vertinti pagal tai, kuri geresnė, nes kiekviena turi savo sportines disciplinas, tikslus ir rekordus.

„Tai daugiau filosofijos klausimas nei bandymas nuspręsti, kuris skrydžio būdas geresnis. Tiek laisvojo, tiek motorinio skrydžio entuziastai turi savo sporto disciplinas, siekia rekordų, kelia tikslus ir dalyvauja varžybose.“

Ši mintis atskleidžia vieną pagrindinių pokalbio temų – parasparnių sportas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir tam tikro santykio su gamta. Pilotui svarbu išmokti suprasti oro sąlygas, priimti jų diktuojamas ribas ir mėgautis pačiu skrydžiu.

Kaip pilotai suranda nematomas oro sroves?

Vienas įdomiausių klausimų – kaip galima nuskristi šimtus kilometrų be variklio. Egidijus aiškina, kad tam būtina surasti kylančio šilto oro srautus, vadinamus termikais. Jie leidžia parasparniui pakilti aukščiau ir tęsti kelionę.

Nors oro judėjimo tiesiogiai nematome, pilotai gali vertinti meteorologines sąlygas ir stebėti debesis. Jų forma bei kitimas padeda spręsti, kur kyla šiltas oras ir kur gali būti palankios sąlygos tolesniam skrydžiui.

„Norint skristi be variklio, reikia surasti kylančias oro sroves, kurios padeda parasparniui kilti aukštyn ir tęsti skrydį.“

Šis procesas reikalauja nuolatinio dėmesio. Pilotai stebi aplinką, vertina debesų formavimąsi ir ieško tinkamų oro srautų, kurie leistų judėti pirmyn. Ilgas skrydis tampa savotiška kelione per skirtingas atmosferos sąlygas, kurioje kiekvienas sprendimas gali turėti įtakos galutiniam rezultatui.

Egidijus taip pat pasakoja, kad parasparnių sportas sukuria bendrą kalbą tarp žmonių, kuriuos gali skirti amžius, profesija ar kultūrinė aplinka. Juos vienija domėjimasis oru ir patirtis, kurią sunku perteikti žmogui, niekada nebandžiusiam skristi.

Nuo 15 metų patirties iki rekordinių skrydžių Brazilijoje

Parasparnių sportu Egidijus užsiima maždaug 15 metų. Per šį laikotarpį keitėsi ne tik jo patirtis, bet ir pati įranga. Pašnekovas pasakoja, kad anksčiau parasparnio komplektas galėjo sverti apie 30 kilogramų, o šiuolaikinę įrangą galima sutalpinti į kuprinę.

Įrangos lengvėjimą lėmė medžiagų ir konstrukcijų tobulėjimas. Plonėjo virvelės, lengvėjo medžiagos, o gamintojai nuolat ieškojo būdų sumažinti svorį, išlaikant reikiamas savybes. Dėl to parasparnį tapo paprasčiau transportuoti, o pilotai gali patogiau keliauti į skrydžiams palankias šalis.

Tarptautinė patirtis Egidijui suteikė galimybę pažinti skirtingas pilotų bendruomenes ir išbandyti įvairias skraidymo sąlygas. Brazilija jo istorijoje tapo ypatinga vieta – būtent ten pasiekti du Lietuvos rekordai.

Pokalbyje minimi du rezultatai: 358 kilometrai ir 640 metrų atviro nuotolio kategorijoje bei 363 kilometrai ir 320 metrų skrydyje su trimis posūkio taškais. Tai skirtingos skrydžių vertinimo kategorijos, todėl kiekvienas rezultatas turi savo specifiką.

Ką reiškia skristi nuo vieno debesies iki kito?

Atviro nuotolio kategorijoje vertinama, kokį atstumą pilotas įveikia nuo starto iki nusileidimo vietos. Tokiam skrydžiui iš anksto nebūtinai numatomas konkretus nusileidimo taškas – daug kas priklauso nuo oro sąlygų ir galimybių tęsti kelionę.

Kita kategorija apima skrydžius su posūkio taškais. Tokiu atveju atstumas apskaičiuojamas pagal nustatytus maršruto taškus, leidžiančius įvertinti skrydį pagal konkrečias taisykles.

Egidijus vaizdingai apibūdina, kaip pilotai renkasi kelią danguje:

„Galima sakyti, kad skrendame nuo vieno debesies iki kito. Skamba poetiškai, tačiau tarp parasparnių pilotų tai visiškai įprastas būdas apibūdinti skrydį.“

Už šio poetiško apibūdinimo slypi sudėtingas procesas. Pilotui reikia pastebėti palankias sąlygas, įvertinti kryptį ir nuspręsti, kada verta tęsti skrydį, o kada reikia ieškoti kitos galimybės. Parasparnis neturi tokio greičio rezervo kaip kai kurie kiti skraidymo aparatai, todėl vėjo kryptis ir stiprumas tampa itin svarbūs.

Rizika, saugumas ir pasiruošimas netikėtoms situacijoms

Nors skrydis parasparniu iš šalies gali atrodyti ramus ir lengvas, jis susijęs su rizika. Oro sąlygos gali pasikeisti, o minkštas sparnas gali deformuotis veikiamas vėjo ar termikų. Todėl pilotai treniruojasi atpažinti sudėtingas situacijas, mokosi iš jų išeiti ir turi atsarginį parašiutą.

Egidijus pabrėžia, kad saugumui svarbūs ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir gebėjimas savarankiškai vertinti situaciją. Kitų žmonių lūkesčiai ar pernelyg optimistinės prognozės neturėtų užgožti paties piloto sprendimo.

Pašnekovas pasakoja, kad pasiruošimas apima ir įrangos patikrinimą, ir asmeninę savijautą. Svarbu tinkamai susidėti daiktus, paruošti prietaisus, apgalvoti veiksmus ir į skrydį leistis įvertinus esamas aplinkybes.

„Tinkamas pasiruošimas, apgalvoti veiksmai ir tvarka padeda užtikrinti sklandes

Šis požiūris ypač svarbus siekiant rekordų, kai skrydžiai trunka ilgai, o pilotas turi nuolat priimti sprendimus besikeičiančiomis sąlygomis.

Penki mėnesiai psichologinio pasiruošimo

Pasiruošimas Brazilijoje pasiektiems rezultatams nebuvo vien fizinė treniruotė. Egidijus atskleidžia, kad penkis mėnesius negalėjo treniruotis dėl kelio girnelės traumos. Tuo metu daug dėmesio skyrė psichologiniam pasiruošimui ir galimų situacijų apgalvojimui.

Ši patirtis parodė, kad pasirengimas sportiniam tikslui apima ne tik fizinę formą, bet ir gebėjimą planuoti, išlaikyti dėmesį bei pasiruošti netikėtumams. Egidijui buvo svarbu tinkamai išnaudoti galimybę išvykti, skristi, pasidžiaugti pasiekimu ir pasidalyti patirtimi su kitais.

Artimiausių planų dar kartą gerinti rekordus pašnekovas pokalbio metu neįvardija, tačiau pabrėžia, kad su parasparnių sportu liks. Jo pasiekimas taip pat paskatino sūnų kelti sau naujų tikslų – grįžęs iš Brazilijos jis pareiškė, kad dabar jam teks tėvo rezultatą viršyti.

Ką skrydis parasparniu gali išmokyti apie gyvenimą?

Pokalbio pabaigoje vis daugiau dėmesio skiriama ne technikai, o asmeninei skrydžio patirčiai. Egidijus pasakoja, kad pakilus į orą kasdieniai rūpesčiai tarsi pasilieka apačioje. Dėmesys susitelkia į dangų, debesis, oro sroves ir dabartinę akimirką.

„Pakilus į dangų, atsiveria ypatinga erdvė, kurioje lieki tik tu, oras, dangus ir debesys.“

Pašnekovas šį pojūtį lygina su meditacija ar kvėpavimo pratimais. Skrydis leidžia atsitraukti nuo kasdienio tempo, kuriame daugelis žmonių nuolat planuoja, skuba ir sprendžia problemas. Danguje lieka konkreti užduotis – stebėti, vertinti ir reaguoti į tai, kas vyksta.

Egidijaus teigimu, skrydžio metu žmogus patiria ir pasitikėjimą, ir nerimą. Pakilus aukščiau gali atrodyti, kad viskas klostosi puikiai, tačiau pradėjus leistis kyla klausimas, ar pavyks pasiekti kitą palankią oro srovę. Panašiai ir gyvenime – abejonės kartais gali pabloginti situaciją, o gebėjimas nepasiduoti nerimui leidžia judėti toliau.

Šią mintį pašnekovas išsako tiesiai:

„Vienintelis dalykas, kurį gali kontroliuoti, yra tavo požiūris į situaciją ir tai, kaip joje elgiesi.“

Tai viena svarbiausių pokalbio išvadų. Nors ne visos aplinkybės priklauso nuo žmogaus, jo reakcija, pasiruošimas ir sprendimai gali turėti didelę reikšmę.

Parasparnių sportas – šeimos patirtis ir laikas, kuris nesiskaičiuoja

Egidijaus pomėgis persidavė ir sūnui, kuris baigė praktinius mokymus ir jau yra atlikęs daugiau nei 40 skrydžių. Pašnekovas pasakoja, kad tai įvyko gana natūraliai – be didelio spaudimo ar įkalbinėjimo.

Ši detalė pratęsia pokalbio mintį apie pavyzdžio svarbą. Kartais vaikus labiau įkvepia tai, ką jie mato darant artimuosius, o ne tai, ką šie jiems sako.

Baigdamas pokalbį Egidijus linki kitiems pilotams siekti ne vien rekordų, bet ir kuo daugiau laiko praleisti ore:

„Svarbiausia – laikas, praleistas ore. Sakoma, kad tos valandos, kurias praleidi skrisdamas, į amžių nesiskaičiuoja. To ir norėčiau palinkėti visiems.“