Laidoje „Liberté Européenne – Europos balsas eteryje“ vedėjas Bernardas Daugirda kalbina Liudą Mažylį – politiką, mokslininką ir europarlamentarą. Pokalbyje parlamento narys dalinasi Europos sprendimų virtuve, parlamento dinamika ir geopolitinių įtampų pulsu. Liudas Mažylis – tai balsas, gebantis sudėtingas politines temas paaiškinti per žmogiškas patirtis, istorines paraleles ir aiškius pavyzdžius. Šiame pokalbyje jis atveria tiek Europos Sąjungos sprendimų priėmimo niuansus, tiek savo asmenines patirtis pandemijos pradžioje, komitetų darbe ir šiandienos geopolitikoje.

Pandemijos pradžia: neaiškumas, mokslas ir sprendimų tempas

Pokalbis prasideda prisiminimais iš COVID-19 pandemijos, kai viruso kilmė, plitimas ir rizikos mastas dar nebuvo aiškūs. Mažylis pasakoja jog vos atvykęs į Strasbūrą, buvo paprašytas komentuoti pasaulio sukrėtusį įvykį, nors žinių tuo metu buvo minimaliai:

„Ką tik išgirdęs iš žiniasklaidos, kad kažkur Wuhane numanomai kyla virusas, turėjau ką nors pasakyti, nors niekas dar nebuvo aišku.“

Tuo metu ant politikų pečių gulė didžiulė atsakomybė – reikia veikti greitai, bet kartu nepažeisti mokslo standartų. Europos institucijos turėjo rasti balansą tarp greito reagavimo ir kruopštaus reguliavimo, o tai ne visada suderinama.

„Vakcina buvo sukurta žaibiškai, tik jos nekenksmingumas turėjo būti įrodytas per mėnesius“, – pabrėžia jis, atskleisdamas, kad daugeliui nematomoji proceso pusė buvo sudėtinga ir atsakinga.

Solidarumo testas: Europa prieš pandemijos iššūkius

Pandemija išbandė ne tik medicininę, bet ir politinę Europos valstybių vienybę. Mažylis atskleidžia, kad buvo daug baimių, jog vakcinų pasiskirstymas taps nelygus, tačiau bendras ES sprendimas pirkti vakcinas centralizuotai tapo kertiniu lūžiu.

Savo patirtimi jis iliustruoja, kad solidarumas veikė praktiškai:

„Kvietimas pasiskiepyti man atėjo tą pačią dieną – ir Briuselyje, ir Kaune… Tai parodė, kad nebuvo jokių atstumtų valstybių.“

Šis laikotarpis taip pat atvėrė naują frontą – kovą su dezinformacija ir politinėmis manipuliacijomis. Pasak Mažylio, niekas negalėjo numatyti, kad vieną dieną mokslu grįsti sprendimai taps ginčų objektu dėl įvairių interesų grupių ir alternatyvių naratyvų spaudimo.

Specialieji komitetai: nuo kovos su vėžiu iki COVID-19

Europos Parlamentas kartais sukuria specialius komitetus, kad spręstų itin kompleksiškas problemas. Kalbėdamas apie darbą COVID-19 ir kovos su vėžiu komitetuose, Mažylis paaiškina, kad tai – intensyvios, koncentruotos veiklos komitetai, kuriose politikai turi gilintis į mokslo įžvalgas, reguliacinius aspektus ir dar atlaikyti pramonės interesų spaudimą.

Vienas iš pavyzdžių – diskusijos dėl alkoholio įtraukimo į rizikos veiksnius:

„Kaip tik įrašai, kad alkoholis yra rizikos faktorius, kitą dieną atsiranda spaudimas – nes bijoma, kad teisės aktai bus mažiau palankūs.“

Kita svarbi tema – jo asmeninis vaidmuo inicijuojant hepatito C prevencijos programos pradžią Lietuvoje. Šią patirtį Mažylis apibūdina kaip vieną prasmingiausių savo veiklos rezultatų, nes programa ne tik išplėtė diagnostiką, bet ir leido pamatyti kaip kurta tvarka tiesiogiai padėjo Lietuvos žmonėms.

Baltarusija, Ukraina ir geopolitikos lūžiai

Pokalbis persikelia į Rytų kaimynystę – regioną, kuris šiandien ne tik formuoja Europos politinę darbotvarkę, bet ir keičia patį žemyno saugumo sampratą. Dirbdamas ryšių su Baltarusija delegacijoje, Mažylis iš arti matė, kaip režimas pamažu, bet nuosekliai didino represijas ir izoliaciją.

Vis dėlto svarbiausias akcentas – Ukraina ir jos pergalė. Mažylis aiškiai įvardija Rusijos agresijos esmę:

„Rusija užsimuojo prieš Europą, prieš demokratiją.“

Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad reali parama, nors ir teisinga kryptimi, juda ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vienbalsiškumo principas ES Taryboje kartais reiškia, kad net vienas balsas gali sustabdyti esminius sprendimus. Parlamentas, anot jo, yra greitesnis ir drąsesnis, tačiau viso žemyno politika – kompromisų menas.

Gynybos klausimai ir ES pasirengimas ateičiai

Pastaraisiais metais Europos Parlamentas vis daugiau dėmesio skiria bendrai gynybai, kritinėms technologijoms ir saugumo infrastruktūrai. Mažylis pasakoja, kad diskusijos apie dronus, antidronų sistemas ar radarų tinklus šiandien yra nebe siauras techninis klausimas, bet strateginė būtinybė.

„Sėdim europarlamentarai ir svarstom: kas yra drono ir antidrono sistemos ir kokiu tempu jas reikia kurti“, – teigia jis, pabrėždamas, jog šiandien svarbu ne tik finansuoti modernią ginkluotę, bet ir standartizuoti ją europiniu lygmeniu.

Jis taip pat pateikia istorinių paralelių, primindamas, kaip 1919 m. Lietuva kūrė kariuomenę nuo nulio. Istorinė atmintis, pasak Mažylio, leidžia ne tik suprasti dabartinius iššūkius, bet ir suvokti, kaip svarbu veikti greitai.

Europos plėtra ir dabartinės vizijos

Ateities Europą Mažylis mato platesnę, atviresnę ir ambicingesnę. Plėtra, jo nuomone, nėra pavojus ar rizika – tai būtinybė, jei žemynas nori išsaugoti įtaką ir demokratinį modelį.

„Didesnė Europa bus įtakingesnė. Nebijokime plėtros“, – sako jis, pabrėždamas, kad Ukraina turėtų būti matoma ne tik kaip karo auka, bet kaip būsima ES narė.

Be plėtros, Mažylis akcentuoja poreikį spartinti sprendimų priėmimo procesus ir mažinti perteklinę biurokratiją – ypač sveikatos apsaugos, saugumo ir inovacijų srityse.

Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Laidoje pateikiama objektyvi, patikrinta informacija apie Europos Parlamento, Europos Sajungos veiklas, naujienas, pokyčius, jų poveikį tiek Lietuvai, tiek likusiai Europai. Už jos turinį atsako tik autoriai; Europos Parlamentas už jas negali būti laikomas atsakingu.