Laidoje „Liberté Européenne – Europos balsas eteryje“ vedėjas Bernardas Daugirda kalbina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininką, politologą prof. dr. Gediminą Vitkų. Pokalbis skirtas Europos Sąjungos atsiradimui, jos politinei sistemai, institucijų veikimui ir šiandienos geopolitiniams iššūkiams.

Diskusijoje aptariama, kaip po Antrojo pasaulinio karo konfliktų nuniokota Europa pradėjo vienijimosi procesą, kokios politinės ir saugumo aplinkybės lėmė integraciją ir kaip šis projektas vystėsi iki dabartinės Europos Sąjungos.

Europos vienybės idėja po Antrojo pasaulinio karo

Europos integracijos ištakos siekia pokario laikotarpį, kai valstybės ieškojo būdų išvengti naujų konfliktų. Pokalbyje pabrėžiama, kad vienybės idėja Europoje egzistavo jau anksčiau, tačiau dažnai užgesdavo prasidėjus naujiems karams.

„Europoje žmonės ne tik kariavo, bet ir nuolat atsirasdavo idėja, kad galbūt verta susijungti ir gyventi drauge.“

Svarbus veiksnys buvo ir pasikeitusi tarptautinė sistema po Antrojo pasaulinio karo. Europa atsidūrė dviejų supervalstybių įtakos zonoje, o geopolitinė realybė skatino ieškoti bendradarbiavimo formų.

„Po karo atsirado visiškai nauja tarptautinė sistema – supergalybių pasidalintas pasaulis ir pasidalinta Europa.“

Pasak politologo, vienas svarbiausių impulsų integracijai buvo ir JAV politinis spaudimas bei strateginis interesas stiprinti Vakarų Europos stabilumą.

Nuo ekonomikos prie politinės integracijos

Europos vienijimosi procesas prasidėjo nuo ekonominių iniciatyvų. Anglies ir plieno bendrija tapo pirmuoju žingsniu, leidusiu valstybėms bendradarbiauti strategiškai svarbiose pramonės srityse.

„Industrijos valdymas ir bendrosios rinkos kūrimas buvo tie procesai, kurie eiliniam žmogui gal ir neatrodė svarbūs, bet jie kūrė stabilumą ir ekonominį augimą.“

Vėliau integracija plėtėsi, atsirado bendroji rinka, stiprėjo institucijos ir politinis bendradarbiavimas.

Kaip veikia Europos Sąjungos institucijos

Laidoje aptariama ir Europos Sąjungos politinė struktūra. Prof. dr. Gediminas Vitkus aiškina, kad ES galima palyginti su valstybe, tačiau ji turi savitą, unikalią valdymo sistemą.

„Paprasčiausias būdas suprasti Europos Sąjungą – palyginti ją su valstybe. Ji turi panašias institucijas.“

Svarbiausia vykdomoji institucija yra Europos Komisija, kuri dažnai vadinama ES „vyriausybe“. Strateginius politinius sprendimus formuoja Europos Vadovų Taryba, o Europos Parlamentas atlieka demokratinės kontrolės funkciją ir dalyvauja teisėkūros procese.

Federacija ar bendradarbiaujančių valstybių sąjunga?

Diskusijoje taip pat keliama dažnai aptariama politinė dilema – ar Europos Sąjunga gali tapti federacija. Pasak politologo, dabartinis modelis yra kompromisas tarp nacionalinių valstybių ir bendrų europinių institucijų.

„Europos Sąjunga yra gana keista konfederacija – valstybės bendradarbiauja, bet visiškai nesusilieja.“

Toks modelis leidžia išlaikyti nacionalinę tapatybę, kartu kuriant bendras politines ir ekonomines taisykles.

Krizės ir Europos bendradarbiavimas

Pastaraisiais metais Europa susiduria su naujais geopolitiniais iššūkiais – saugumo krizėmis, karu Ukrainoje, ekonominiais sukrėtimais ir globalių galių konkurencija.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, tokios krizės dažnai skatina glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybių.

„Krizės iš tikrųjų skatina bendradarbiavimą – ne dideliais revoliuciniais sprendimais, o kasdieniais žingsniais.“

Lietuvos kelias į Europos Sąjungą

Pokalbio metu aptariama ir Lietuvos integracijos į ES istorija. Pasak prof. dr. Gedimino Vitkaus, Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą buvo viena sėkmingiausių transformacijos istorijų regione.

„Tai yra sėkmės istorija – labai greitai ir sparčiai tapome Europos Sąjungos narėmis.“

Didelę reikšmę turėjo politinė valia, visuomenės motyvacija ir intensyvus teisėkūros darbas siekiant prisitaikyti prie europinių standartų.

Europos ateitis

Laidos pabaigoje politologas dalijasi mintimis apie Europos ateitį ir europiečių bendrą tapatybę.

„Europiečiai dažnai galvoja, kad jie labai skirtingi, bet išvykę už Europos ribų greitai pamato, kiek daug jie turi bendro.“

Pasak jo, Europos projektas ir toliau išliks dinamiškas, o bendradarbiavimas tarp valstybių stiprės priklausomai nuo geopolitinių ir ekonominių iššūkių.