Laidoje „LIBERTÉ EUROPÉENNE – Europos balsas eteryje“ vedėjas Bernardas Daugirda kalbina Europos Parlamento narį, teisininką, tarptautinės ir konstitucinės teisės ekspertą Dainių Žalimą. Laida kviečia į gilų ir viltingą pokalbį apie Europą, kuri, nepaisant politinių iššūkių, išlieka gyvybinga, vertybiškai tvirta ir gebanti atsinaujinti. Dainius Žalimas dalijasi įžvalgomis apie Europos Sąjungą kaip bendrą politinį projektą, kuriame sprendimai gimsta per dialogą, teisę ir solidarumą. Pokalbis primena, kad net sudėtingiausiais laikotarpiais Europa turi galimybių stiprėti, ginti demokratiją ir kurti saugesnę ateitį, paremtą bendromis vertybėmis ir atsakomybe.

Darbas Europos Parlamente iš vidaus

Dainius Žalimas dalijasi savo patirtimi Europos Parlamente, atskleisdamas kasdienį, dažnai nematomą politinį darbą, slypintį už viešų pareiškimų ir rezoliucijų. Jis pasakoja apie pataisų teikimą, ilgus derinimus, formuluočių svarbą ir nuolatinę kovą dėl to, kad galutiniai dokumentai atitiktų tarptautinės teisės normas ir Europos Sąjungos deklaruojamas vertybes. Laidoje aptariami konkretūs pavyzdžiai – rezoliucijos dėl Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo ir Moldovos, taip pat pastangos įtvirtinti specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą idėją. Tai pasakojimas apie tai, kaip net ir vieno parlamentaro iniciatyvos gali tapti Europos politinės pozicijos dalimi.

Ukraina, agresija ir Europos atsakomybė

Laidoje daug dėmesio skiriama Ukrainos klausimui ir Europos Sąjungos reakcijai į Rusijos vykdomą agresiją. Dainius Žalimas atvirai kalba apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir realių veiksmų, pabrėždamas, kad nuolat kartojami lozungai apie paramą Ukrainai nebėra pakankami. Diskutuojama apie Europos valstybių delsą priimant sprendimus dėl ginkluotės tiekimo, apie neįgyvendintus raginimus panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus ir apie tai, kokias pasekmes turi politinis neapsisprendimas. Akcentuojama, kad silpna ar neteisinga taika reikštų ne konflikto pabaigą, o jo atidėjimą ir galimą sugrįžimą į pačios Europos teritoriją.

Europos Parlamento principingumas ir politinė realybė

Pokalbyje ryškėja įtampa tarp Europos Parlamento principingų politinių pozicijų ir kitų ES institucijų ar atskirų valstybių narių veiksmų. Aptariamas Sakartvelo pavyzdys – rinkimų nepripažinimas, politinių kalinių situacija, autoritarinių tendencijų įsigalėjimas ir kartu egzistuojantis praktinis bendradarbiavimas su šiuo režimu. Šie pavyzdžiai tampa platesne diskusija apie dviveidiškumą tarptautinėje politikoje, apie tai, kaip deklaruojamos vertybės kartais prasilenkia su realiais veiksmais, ir kokią kainą Europa moka už kompromisus su autoritariniais režimais.

Lyčių lygybė kaip saugumo klausimas

Atskira laidos dalis skiriama moterų teisėms ir lyčių lygybei, kurios čia įvardijamos ne kaip antraeilis socialinis klausimas, bet kaip esminė Europos vertybinio identiteto ir saugumo dalis. Dainius Žalimas kalba apie nelygybę politiniame atstovavime, darbo rinkoje, socialinių garantijų srityje, sveikatos apsaugos sistemoje. Aptariami giliai įsišakniję stereotipai, patriarchalinės nuostatos ir struktūrinės problemos, kurios lemia sisteminę diskriminaciją. Pabrėžiama, kad lyčių lygybės ignoravimas artina visuomenes prie autoritarinių modelių, būdingų agresorių valstybėms, ir silpnina demokratijos pamatus.

Teisiniai instrumentai ir Europos galimybės

Laidoje analizuojama, kokiais teisiniais ir politiniais instrumentais Europos Sąjunga gali siekti realių pokyčių. Kalbama apie lyčių lygybės strategijas, direktyvas, politines gaires, rekomendacijas ir baudžiamosios teisės harmonizavimą, ypač kovos su smurtu prieš moteris ir seksualine prievarta srityse. Pabrėžiama, kad net ir neturėdama tiesioginės kompetencijos visose politikos srityse, Europos Sąjunga gali daryti reikšmingą spaudimą valstybėms narėms per finansavimo mechanizmus, politinį vertinimą ir viešą pozicijos formavimą.

Laidos pabaigoje pokalbis grįžta prie esminio klausimo – Europos ateities. Dainius Žalimas pabrėžia, kad Ukrainos pergalė yra ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos pergalė, nulemsianti žemyno saugumą ir politinę kryptį. Europa, pasak jo, gali būti stipri tik tada, kai remiasi aiškiomis vertybėmis, geba veikti ryžtingai ir nebijo prisiimti atsakomybės. Tik tokia Europa išliks patraukli toms valstybėms, kurios siekia laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės.