Leidybos pasaulyje įvyko vienas ryškiausių pastarųjų metų pokyčių – leidyklos LAPAS įkūrėja Ūla Ambrasaitė tapo vienos seniausių Lietuvos leidyklų VAGA savininke. Laidoje „Labas, Vilniau!“ su Timūru Augucevičiumi ji atvirai pasakoja, kodėl ryžosi šiam žingsniui, kokią atsakomybę jaučia perimdama dešimtmečius skaičiuojantį leidyklos vardą ir kokią ateities viziją mato tiek VAGAI, tiek Lietuvos leidybos rinkai. Pokalbis atskleidžia ne tik verslo sprendimų užkulisius, bet ir žmogų, kuriam knygos yra kur kas daugiau nei produktas – tai kultūros, idėjų ir visuomenės dialogo dalis.
Sprendimas, paremtas intuicija ir atsakomybe

Pasak Ūlos Ambrasaitės, sprendimas įsigyti VAGĄ nebuvo vien verslo sandoris. Tai buvo galimybė išsaugoti svarbų Lietuvos kultūros ženklą ir kartu suteikti naujų galimybių tiek VAGAI, tiek leidyklai LAPAS. Ji pasakoja, kad augant komandai ir plečiantis leidybos kryptims natūraliai atsirado poreikis naujam etapui.

„Kai Vytas Petrošius pasiūlė įsigyti VAGĄ, supratau, kad tai ne tik didžiulis įvertinimas, bet ir galimybė išgryninti abi leidyklas.“

Pašnekovė pripažįsta, kad racionalūs skaičiavimai buvo svarbūs, tačiau galutinį sprendimą nulėmė intuicija ir pasitikėjimas komanda.

„Man atrodo, kad iššūkiai yra kaip sporto klubas – jeigu nori augti, turi nuolat kelti svorį.“

Ši mintis puikiai atspindi jos požiūrį į verslą, kuriame augimas neatsiejamas nuo drąsos priimti sudėtingus sprendimus.

Architektūra, knygos ir kultūros pažinimas

Neatsitiktinai leidykla LAPAS daug dėmesio skiria architektūros, meno ir kultūros leidiniams. Ūla Ambrasaitė užaugo architektų šeimoje, todėl susidomėjimas architektūra lydėjo nuo vaikystės. Ji prisimena, kaip gimė pirmasis Vilniaus architektūros gidas ir kodėl tokie leidiniai tapo svarbia jos leidyklos tapatybės dalimi.

„Kai vaikai auga aplinkoje, kur profesinis gyvenimas persipina su asmeniniu, jie išmoksta tos srities kalbos.“

Ši patirtis šiandien atsispindi leidyklos veikloje – nuo architektūros gidų iki meno, fotografijos ir šiuolaikinės kultūros leidinių. Pašnekovė įsitikinusi, kad nišinės knygos taip pat gali rasti savo skaitytoją, jei jos leidžiamos nuosekliai ir kokybiškai.

Leidėjo darbas – daugiau nei verslas

Pokalbio metu daug dėmesio skiriama ir pačiai leidybos filosofijai. Ūla Ambrasaitė pasakoja, kad leidėjai dažnai yra labiau kolegos nei konkurentai, nes kiekviena leidykla kuria savo unikalų kontekstą ir santykį su skaitytoju.

„Leidyba visų pirma yra praktika. Mes kiekvienas turime savo būdą, kaip leidžiame knygas ir kokį kontekstą joms sukuriame.“

Ji pasakoja, kad kartais net rekomenduoja autoriams rinktis kitą leidyklą, jei mano, jog ten jų knyga geriau atsiskleis. Toks požiūris rodo, kad leidyboje svarbiausia ne konkurencija, o pagarba autoriui ir pačiai knygai.

Kodėl Lietuvoje vis dar mylime knygas?

Nors statistika rodo, kad Lietuva nėra tarp daugiausiai skaitančių Europos valstybių, Ūla Ambrasaitė pastebi įdomų reiškinį – kokybiškų knygų poreikis Lietuvoje išlieka stebėtinai didelis. Ji svarsto, kad tam įtakos turi tiek leidėjų investicijos į komunikaciją, tiek ilgametės skaitymo tradicijos.

„Kokybiškai knygai Lietuvoje poreikis procentaliai galbūt yra net didesnis negu kai kuriose didesnėse rinkose.“

Pašnekovė taip pat prisimena sovietmečio laikotarpį, kai knygos daugeliui buvo viena svarbiausių laisvalaikio formų, o ši tradicija iki šiol daro įtaką skaitymo kultūrai Lietuvoje.

Kokia VAGOS ateitis?

Perėmusi leidyklą VAGA, Ūla Ambrasaitė neskuba imtis radikalių pokyčių. Priešingai – ji siekia suprasti leidyklos istoriją, įvertinti sukauptą katalogą ir išsaugoti tai, kas buvo sukurta per dešimtmečius.

„Man labai svarbu su redakcija permąstyti, kas yra VAGA ir kokia yra jos vertė.“

Ji atskleidžia, kad ateityje skaitytojai gali tikėtis naujai perleistų svarbiausių VAGOS leidinių, atnaujintų viršelių ir naujų projektų, tačiau svarbiausia išliks pagarba leidyklos istorijai ir jos skaitytojams. Pokalbis tampa įdomia kelione po leidybos užkulisius, atskleidžiančia, kiek daug kūrybos, atsakomybės ir vizijos slypi už kiekvienos knygos.