„Labas, Vilniau!“ laidoje Timūras Augucevičius kalbėjosi su PPMI vadovu Haroldu Brožaičiu apie tai, kaip duomenys ir tyrimai padeda suprasti viešojo sektoriaus veikimą, priimti valstybės sprendimus ir vertinti pokyčius Lietuvoje. Pokalbyje aptarta Lietuvos gerovė, jos augimą atspindintys rodikliai, pasitikėjimas valstybės institucijomis bei tai, kodėl objektyvūs duomenys ne visada sutampa su žmonių savijauta. Haroldas Brožaitis taip pat pasakojo apie dirbtinio intelekto vaidmenį analitiniame darbe ir žmogaus atsakomybę interpretuojant tyrimų rezultatus.

Ką iš tiesų daro PPMI?

Pokalbio pradžioje Haroldas Brožaitis papasakojo apie PPMI veiklą ir jos pagrindinį tikslą – analizuoti viešojo sektoriaus veikimą ir ieškoti įrodymų, padedančių suprasti, kas veikia, o kas ne. Tyrimuose naudojami įvairūs duomenys – nuo viešojo sektoriaus pateikiamos informacijos iki pačių atliekamų apklausų, interviu ir kitų tyrimų.

PPMI veikla nėra apsiribojusi vien Lietuva. Pasak Haroldo Brožaičio, organizacija daugiau nei 15 metų dirba tarptautiniu mastu, o jos tyrimai dažnai apima visas Europos Sąjungos šalis. Vienas iš pavyzdžių – tyrimas, kuriame buvo analizuojama, kaip skirtingose pasaulio valstybėse žmonės supranta Europos Sąjungą ir europietišką tapatybę.

Kai atsakymų ieškoma šimtuose interviu

Haroldas Brožaitis pasakojo, kad norint gauti patikimus įrodymus, kartais tenka atlikti šimtus interviu skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Tokie tyrimai reikalauja didelių komandų, laiko ir kruopštaus darbo.

Tačiau svarbiausia, anot pašnekovo, ne vien surinkti kuo daugiau duomenų. Tyrėjų užduotis – iš jų išgryninti pagrindines tendencijas ir suprasti, ką jos reiškia.

„Mūsų darbas iš tikrųjų yra nuolatinis balansavimas: tarp pakankamo kiekio įrodymų, analitiškumo, padedančio išgryninti pagrindines tendencijas, ir gebėjimo visa tai aiškiai komunikuoti.“

Kai tyrimų rezultatai padeda pakeisti sprendimus

Pokalbyje aptarta ir situacija, kai tyrimo rezultatai atskleidė problemą vienoje jaunųjų tyrėjų programoje. Buvo pastebėta, kad moterys, išėjusios motinystės atostogų, susidurdavo su sunkumais tęsdamos karjerą tyrimų srityje.

Atlikus tyrimą buvo pasiūlyti sprendimai, susiję su programos įkainiais ir taisyklėmis. Vėliau pastebėta, kad moterims pradėti ar tęsti karjerą tapo palankiau. Šis pavyzdys parodė, kad duomenys gali būti ne tik būdas apibūdinti problemą, bet ir pagrindas ieškant konkrečių jos sprendimų.

„Mūsų darbas yra pateikti įrodimus, o ne nuomonę.“

Dirbtinis intelektas keičia analitinį darbą, tačiau žmogaus vaidmuo išlieka

Vis daugiau duomenų apdorojimo galimybių atsiranda kartu su dirbtiniu intelektu. Pokalbyje Timūras Augucevičius ir Haroldas Brožaitis aptarė, kaip šios technologijos keičia tyrimų procesą.

Pasak PPMI vadovo, dirbtinis intelektas leidžia greičiau ir didesniu mastu surinkti bei sutvarkyti informaciją. Ypač tai svarbu tada, kai viename tyrime susiduriama su tūkstančiais atsakymų, dokumentų ar skirtingomis kalbomis pateikta informacija.

Vis dėlto technologija nepanaikina žmogaus atsakomybės. Duomenis reikia ne tik surinkti, bet ir suprasti, pasirinkti, ko juose ieškoti, tinkamai interpretuoti rezultatus bei įvertinti jų reikšmę.

„Ko ieškoti ir kaip interpretuoti matomus rezultatus visada išlieka žmogaus atsakomybė.“

Kodėl ne visada lengva pasakyti nepatogią tiesą?

Tyrimų rezultatai ne visuomet būna patogūs tiems, kuriems jie pristatomi. Pokalbyje aptarta, ką reiškia pateikti kritiką ar nepalankias išvadas viešojo sektoriaus institucijoms.

Haroldas Brožaitis pabrėžė, kad jeigu tyrimas atskleidžia neigiamą aspektą, jį būtina labai išsamiai pagrįsti. Institucijos yra atsakingos už savo sprendimus, todėl vien nuomonės ar prielaidos nepakanka.

„Jeigu jau ką nors kritikuoti, tai labai pagrįstai.“

Būtent todėl tyrimų esmė, pasak pašnekovo, yra ne įrodyti iš anksto pasirinktą nuomonę, o surinkti patikimus įrodymus ir jais pagrįsti išvadas.

Ar vien skaičių pakanka priimant sprendimus?

Nors duomenys ir įrodymai yra svarbi sprendimų priėmimo dalis, vien jų nepakanka. Viešajame sektoriuje sprendimai priimami sudėtingame politiniame ir administraciniame kontekste, kuriame svarbūs ne tik skaičiai, bet ir gebėjimas argumentuoti, komunikuoti bei įtikinti.

„Vien skaičiais visų neįveiksi.“

Haroldas Brožaitis pabrėžė, kad socialinės problemos dažnai yra pernelyg sudėtingos, kad turėtų vieną vienintelį teisingą paaiškinimą. Todėl tyrimų rezultatai tampa viena iš sprendimų priėmimo proceso dalių, o ne galutiniu atsakymu į kiekvieną klausimą.

Ką skaičiai sako apie Lietuvos gerovę?

Pokalbyje daug dėmesio skirta ir Lietuvai. Timūras Augucevičius klausė, ar lietuviai iš tiesų gyvena geriau ir ar tai patvirtina objektyvūs duomenys.

Haroldas Brožaitis teigė, kad Lietuvos gerovės augimo tendencija yra akivaizdi. Vertinant realias disponuojamas pajamas ir kitus rodiklius, Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį padarė reikšmingą pažangą. Tačiau kartu svarbu suprasti, kad pokyčiai skirtingus žmones ir visuomenės grupes gali paveikti nevienodai.

Tai padeda paaiškinti, kodėl objektyvūs ekonominiai rodikliai ir žmonių asmeninė savijauta kartais gali skirtis.

Kai šalis gerėja, bet žmonės nebūtinai jaučiasi geriau

Pokalbyje paliestas ir svarbus klausimas – kodėl žmogus gali jaustis blogai net tada, kai šalies ekonominiai rodikliai gerėja.

Pasak Haroldo Brožaičio, žmogaus savijautą lemia daugybė veiksnių. Vienas jų – pokyčių greitis. Greitai besikeičianti aplinka gali kelti daugiau nerimo nei lėtesni ir labiau nuspėjami pokyčiai. Todėl ekonominė bei finansinė gerovė ir žmogaus jausena yra susijusios, tačiau jų negalima sutapatinti.

Pokalbyje taip pat aptartas pasitikėjimas valstybe ir institucijomis. Šis rodiklis, kaip teigė pašnekovas, yra svarbus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse.

Duomenys padeda matyti daugiau, bet galutinio atsakymo ne visada pateikia

Pokalbis su Haroldu Brožaičiu atskleidžia, kad skaičiai ir duomenys gali padėti geriau suprasti valstybės veikimą, visuomenės pokyčius ir problemas, tačiau jie nėra vienintelis sprendimų matas.

Tyrimų esmė – ne tik surinkti kuo daugiau informacijos, bet ir gebėti ją analizuoti, suprasti kontekstą, pripažinti duomenų ribas ir aiškiai komunikuoti tai, ką iš jų galima pagrįstai išvesti. O galutiniuose sprendimuose vis tiek išlieka žmogus – jo atsakomybė, argumentai ir gebėjimas įvertinti skirtingas aplinkybes.