Vilnius vis dažniau tampa svarbia Lietuvos ir užsienio kino industrijos vieta, o kino filmavimai Vilniuje miesto gatvėse, pastatuose ir įvairiose filmavimo lokacijose Vilniuje tampa vis įprastesne miesto gyvenimo dalimi. Apie tai, kaip veikia Vilniaus kino biuras, kaip kino kūrėjai atranda miestą ir su kokiais iššūkiais susiduria organizuodami filmavimus, laidoje „Labas, Vilniau!“ kalbėjosi Bernardas Daugirda, Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė ir kino prodiuserė Živilė Gallego. Pokalbyje taip pat pristatytas projektas „Knyga + Kinas“ ir artėjantys „Rudens kino vakarai“, kuriuose žiūrovai kviečiami susipažinti su lietuvių literatūros ekranizacijomis ir jų kūrėjais.

Vilniaus kino biuro darbas – kur kas daugiau nei filmavimo leidimai

Vilniaus kino biuras padeda kino kūrėjams koordinuoti filmavimus viešosiose miesto erdvėse, rūpinasi leidimais ir bendradarbiauja su įvairiomis savivaldybės struktūromis. Biuro darbui tenka ir svarbi tarpininko funkcija – suderinti kino kūrėjų poreikius su miesto gyventojų kasdienybe.

Jūratė Pazikaitė pasakoja, kad dirbant kino biure Vilnius pradeda atrodyti kitaip. Žinant, kur buvo filmuoti filmai, serialai ar reklamos, net paprastas pasivaikščiojimas miesto gatvėmis tampa savotišku kino žemėlapiu.

„Tiesiog eidamas po miestą pradedi jį matyti šiek tiek kitaip.“

Vilniaus kino biuro vadovė taip pat pabrėžia, kad pats miestas nuolat keičiasi. Todėl net ir anksčiau filmavimams pasirinktos lokacijos po kurio laiko gali atrodyti visiškai kitaip. Nauji pastatai, sutvarkytos viešosios erdvės, parkai ir besikeičianti miesto aplinka nuolat papildo Vilniaus kino žemėlapį.

Kino aikštelėje chaoso gali atrodyti daugiau, nei jo iš tikrųjų yra

Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama ir kino kūrimo užkulisiams. Iš šalies filmavimo aikštelė gali atrodyti kaip vieta, kurioje vienu metu vyksta daugybė skirtingų procesų, tačiau iš tikrųjų kiekvienas komandos narys turi konkrečią funkciją.

Živilė Gallego kalba apie prodiuserio atsakomybę ir pabrėžia, kad šiame darbe svarbūs ne tik vadybiniai gebėjimai. Kino kūrimas yra ilgas procesas, kuriame reikia nuolat ieškoti sprendimų, derinti skirtingus interesus ir išlaikyti bendrą komandos kryptį.

„Manau, kad labai didelę prodiuserio darbo dalį sudaro gebėjimas bendrauti su žmonėmis ir kurti gerą atmosferą tarp komandos narių.“

Pasak prodiuserės, kino projekte labai svarbus ir psichologinis aspektas. Didelės kūrybinės idėjos ne visada gali būti įgyvendintos taip, kaip iš pradžių sumanyta, todėl tenka ieškoti kompromisų, kalbėtis ir kartu atrasti sprendimus.

„Manau, kad viskas paremta susikalbėjimu ir bendru matymu, kur link einame su savo idėjomis.“

Filmavimo lokacijos – tarp kūrybinės vizijos ir miesto gyventojų kasdienybės

Kino filmavimas mieste neatsiejamas nuo santykio su gyventojais. Kai filmavimo metu reikia uždaryti gatvę, rezervuoti automobilių stovėjimo vietas ar naudotis gyvenamųjų rajonų erdvėmis, svarbu iš anksto informuoti žmones ir suderinti skirtingus poreikius.

Jūratė Pazikaitė pasakoja, kad gyventojų reakcija labai priklauso nuo to, kaip iš anksto ir aiškiai jie informuojami apie planuojamus filmavimus. Netikėti gatvių uždarymai ar paskutinės minutės sprendimai gali sukelti nepasitenkinimą, o tinkamas pasiruošimas ir komunikacija padeda tokių situacijų išvengti.

Vilniaus kino biuro darbas šioje vietoje tampa savotišku balanso ieškojimu – reikia padėti kino kūrėjams įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, tačiau kartu atsižvelgti į žmonių kasdienį gyvenimą.

Kokios Vilniaus vietos labiausiai domina kino kūrėjus?

Vilnius kino kūrėjams patrauklus dėl savo architektūros įvairovės. Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, modernioji miesto dalis aplink Konstitucijos prospektą ir Lvivo gatvę – skirtingoms istorijoms galima rasti labai skirtingą vizualinį foną.

Pasak Jūratės Pazikaitės, viena iš įdomesnių lokacijų yra Tuskulėnų gatvėje esantys VRM rūmai. Brutalistinė architektūra užsienio kūrėjams gali būti ypač patraukli dėl savo vizualumo.

„Vilnius yra kompaktiškas miestas, turintis tarptautinės, didelės sostinės vaibą. Tai yra vienas didžiausių Vilniaus privalumų.“

Pašnekovės taip pat išskiria tai, kad Vilniuje galima rasti baroko, klasicizmo, moderniosios ir brutalistinės architektūros, taip pat gamtos. Skirtingos lokacijos yra gana arti viena kitos, todėl miestas patogus įvairiems kino projektams.

Kodėl Vilnius patrauklus užsienio kino kūrėjams?

Pokalbio metu aptariamos ir priežastys, dėl kurių Vilnių renkasi užsienio kino kūrėjai. Tarp jų – profesionalios Lietuvos kino komandų kompetencijos, finansinės paskatos, Lietuvoje taikoma mokestinė lengvata ir pačių lokacijų įvairovė.

Vilnius šiuo požiūriu tampa ne tik gražiu fonu istorijai, bet ir praktiška vieta kino gamybai. Kartu augant filmavimų skaičiui, didėja ir poreikis ieškoti balanso tarp kino industrijos bei miesto gyventojų interesų.

„Knyga + Kinas“ – literatūros kelias į kino ekraną

Antroje pokalbio dalyje Jūratė Pazikaitė ir Živilė Gallego pristato projektą „Knyga + Kinas“, kuris jau ne vienerius metus sieja literatūros ir kino bendruomenes. Projekto metu Vilniaus knygų mugėje pristatomos knygos, kurios galėtų tapti filmų pagrindu.

Živilė Gallego pasakoja, kad iš pradžių ši iniciatyva atrodė kaip eksperimentas, tačiau ilgainiui tapo tradicija. Projektas taip pat išaugo į „Rudens kino vakarus“, kuriuose rodomos jau sukurtos lietuvių autorių literatūros ekranizacijos.

Šiemet „Rudens kino vakarai“ vyks Vilniaus Rotušėje. Spalio 8 dieną bus rodomas Gyčio Lukšo filmas „Duburys“, sukurtas pagal Romualdo Granausko romaną. Po filmo su auditorija susitiks pagrindinį vaidmenį atlikęs aktorius Giedrius Kiela.

Spalio 13 dieną žiūrovai kviečiami į Raimundo Banionio filmą „Purpurinis rūkas“, o po seanso numatytas susitikimas su režisieriumi Raimundu Banioniu. Spalio 21 dieną bus rodomas Algimanto Puipos filmas „Vilko dantų karoliai“, sukurtas pagal Leonardo Gutausko knygą, o po filmo su auditorija bendraus režisierius Algimantas Puipa.

Kai knyga tampa filmo pradžia

„Knyga + Kinas“ siekia ne tik pristatyti literatūros kūrinius, bet ir paskatinti naujų kino projektų atsiradimą. Pokalbyje atskleidžiama, kad projekto metu jau išryškėjo keli projektai, kurie šiuo metu vystomi ir gali ateityje pasiekti kino ekranus.

Taip pat trečius metus vykdomas opciono konkursas, suteikiantis galimybę kūrėjams gauti finansavimą scenarijaus vystymui. Pašnekovės pabrėžia, kad svarbus ne tik galutinis filmas, bet ir per projektą užsimezgantys ryšiai tarp literatūros bei kino žmonių.

„Manau, svarbiausia ne tai, kiek filmų iš šio projekto jau atsirado. Svarbiausia, kad susikūrė bendruomenė, jungianti literatūros ir kino žmones.“

„Knyga + Kinas“ taip pat skatina kino kūrėjus ieškoti įkvėpimo literatūroje. Ekranizacija tampa galimybe dar kartą pažvelgti į gerai žinomą istoriją, palyginti savo įsivaizdavimą su režisieriaus ir aktorių sukurtu pasauliu bei iš naujo atrasti literatūros kūrinį.