„Labas, Vilniau!“ laidoje Timūras Augucevičius kalbėjosi su mados dizaineriu Raimedu Latviu apie mados dizainą, kūrybą ir profesinį kelią. Pokalbyje Raimedas Latvys pasakoja apie savo, kaip dizainerio, požiūrį į drabužių dizainą, autorines kolekcijas ir nuolatinį mokymąsi kūrybos procese. Kartu aptariama Lietuvos mados scena, Lietuvos dizainerių konkurencija, socialinių tinklų įtaka jaunimo stiliui ir tai, kaip mada gali tapti būdu kalbėti apie visuomenę. Dizaineris taip pat atvirai pasakoja apie savivertę, santykį su savo kūryba, darbą su klientais ir kelią nuo maksimalistinių eksperimentų iki funkcionalaus, kasdieniam žmogui pritaikyto drabužio.

Mados dizainerio darbas – gerokai daugiau nei gražūs drabužiai

Iš šalies mados dizainerio profesija gali atrodyti kaip nuolatinė kūryba, gražūs drabužiai ir podiumai. Tačiau Raimedas Latvys atvirai pasakoja, kad realybėje tai yra gerokai pragmatiškesnis ir sudėtingesnis darbas. Autorinėse kolekcijose dizaineris gali laisviau išreikšti savo idėjas, tačiau komerciniame darbe tenka atsižvelgti į klientų poreikius, jų figūrą, funkcionalumą ir konkrečią progą.

„Kai ateina… iš ko aš valgau, iš ko aš uždirbu pinigus, kad save išlaikyčiau ir oriai gyvenčiau, realiai dirbu toliau taip pat kaip ir visi kiti dizaineriai.“

Dizaineris taip pat pabrėžia, kad pats stengiasi neatsitraukti nuo amato – konstruoja drabužius, dirba su skirtingomis konstrukcijomis ir mato šią darbo dalį kaip vieną iš kūrybos pagrindų.

Mada kaip būdas kalbėti apie visuomenę

Pokalbyje mada atsiskleidžia ne tik kaip drabužių kūrimas, bet ir kaip priemonė kalbėti apie visuomenę. Raimedas Latvys savo kolekcijose siekia kurti naratyvą, kuris neapsiribotų vien gražiais modeliais ar estetika.

„Mada tuo pačiu yra labai socialus reiškinys, nes rūbais, nori nenori, visi rengiasi kiekvieną dieną.“

Dizainerio požiūriu, drabužis gali atspindėti socialinius ir sociokultūrinius reiškinius, o kolekcija gali tapti būdu išreikšti tam tikrą požiūrį į pasaulį. Todėl jo kūryboje svarbi ne tik forma, bet ir mintis, kontekstas bei istorija, kurią žiūrovui norima papasakoti.

Kūryba kaip nuolatinis mokymasis

Raimedas Latvys apie kūrybą kalba kaip apie procesą, kuriame nėra galutinio taško. Net ir pristatęs naują kolekciją jis ilgai neužsibūna pasitenkinimo būsenoje – netrukus pradeda galvoti apie tai, ką būtų galima padaryti kitaip ir kokie bus kiti kūrybiniai žingsniai.

„Smagiausia turbūt yra būti procese ir suvokti, kad turbūt niekada nepasieksi to, ką tu įsivaizduoji kaip tobulą nušvitimą.“

Būtent nuolatinį mokymąsi dizaineris įvardija kaip vieną svarbiausių kūrybos dalių. Kiekvienas projektas suteikia naujos patirties, nes skirtingoms idėjoms įgyvendinti reikia ieškoti skirtingų sprendimų.

Savivertė, savikritika ir gebėjimas priimti savo kūrybą

Kita svarbi pokalbio tema – santykis su savimi ir savo kūryba. Raimedas atvirai pasakoja, kad anksčiau save vertindavo gerokai griežčiau ir po kolekcijų galėdavo matyti beveik vien tai, kas nepavyko. Šiandien jo požiūris pasikeitęs – savikritika išliko, tačiau ji nebėra tokia destruktyvi.

„Aš dabar tik išmokau adekvačiai vertinti savo kūrybą ir nėra taip, kad aš ją pervertinu. Aš tikrai daug turiu savikritikos ir džiaugiuosi, kad galiu save pakritikuoti.“

Dizaineris pabrėžia, kad savivertė kūryboje neatsiranda savaime. Ji formuojasi per darbą, praktiką, klaidas ir nuolatinį tobulėjimą.

Lietuvos mados scena: daugiau kūrėjų, daugiau konkurencijos

Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama ir Lietuvos mados laukui. Raimedas pastebi, kad šiandien jaunų dizainerių yra gerokai daugiau nei anksčiau, todėl kartu didėja ir konkurencija dėl auditorijos dėmesio.

Tačiau jis konkurenciją vertina ne vien neigiamai. Jo nuomone, naujų kūrėjų atsiradimas skatina keistis ir vyresnės kartos dizainerius, ieškoti naujų idėjų bei neapsistoti ties tuo, kas jau kartą pasiteisino.

„Jeigu tu čia vieną kartą padarai kažką gero, tai nereiškia, kad visi visą gyvenimą prisimins tą kolekciją.“

Kartu Raimedas kalba ir apie norą matyti stipresnę dizainerių bendruomenę, kurioje kūrėjai daugiau palaikytų vieni kitus, o ne nuolat lygintųsi tarpusavyje.

Socialiniai tinklai ir jaunimo stilius

Timūras Augucevičius pokalbyje paliečia ir Vilniaus gatvių madą – kodėl daug jaunų žmonių šiandien atrodo panašiai? Raimedas mano, kad tam didelę įtaką daro socialiniai tinklai, ypač nuolat pasikartojantys trendai ir virusinis turinys.

Tačiau dizaineris pastebi ir kitą įdomų aspektą: tai, kas šiandien atrodo vienoda ar neįkvepianti, po kelių dešimtmečių gali būti vertinama kaip savitas laikmečio stilius.

Pokalbyje taip pat aptariama greitoji mada, perteklinis vartojimas ir tai, kaip socialiniai tinklai bei rinkodara veikia mūsų supratimą apie stilių.

Nuo maksimalizmo iki funkcionalumo

Raimedo kūrybinis kelias taip pat keitėsi. Karjeros pradžioje jis rinkosi maksimalizmą, eksperimentavo ir kūrė itin išraiškingus drabužius. Vėliau ši patirtis padėjo suprasti, kaip ankstesnių kolekcijų elementus galima pritaikyti realiam gyvenimui.

Dizaineriui tapo svarbu ne tik tai, kaip drabužis atrodo ant podiumo, bet ir kaip jis veikia žmogaus kasdienybėje.

„Tikrasis menas ateina tada, kai sugebi sujungti tuos du pasaulius.“

Tai – estetinio sprendimo ir funkcionalumo pasauliai. Būtent jų derinys, pasak Raimedo, leidžia kūrybai tapti ne tik įspūdingai, bet ir prasmingai.

Kodėl žmonės puošiasi?

Pokalbio pabaigoje Timūras Augucevičius užduoda paprastą, tačiau daug platesnį klausimą – kodėl žmonės apskritai nori puoštis?

Raimedo atsakymas apima daugybę priežasčių: norą gerai jaustis, statusą, konkurenciją, aplinkinių įtaką, norą išsiskirti ar tiesiog pasirūpinti savimi. Tačiau, jo manymu, viena sveikiausių priežasčių puoštis yra noras tai daryti dėl savęs.

Drabužis gali būti ir nedidelis būdas pakeisti savo vidinę būseną – net jei žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia namuose, apsirengimas, susitvarkymas ir pastangos pasirūpinti savimi gali suteikti daugiau struktūros ir šviesos kasdienybei.