Kino prodiuseris, dėstytojas ir menininkas Stasys Baltakis tiki, kad kinas yra daugiau nei pramoga – tai gyvenimo būdas, atspindintis žmogaus būsenas ir paieškas. Laidoje „Labas, Vilniau!“, kalbėdamasis su vedėja Kristina Kanišauskaite-Šaltmere, jis pristato naujausią filmą „Senio kelionės“, skirtą legendiniam aktoriui Juozui Budraičiui. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris dar nenustojo eiti, kuris vis dar žvelgia į pasaulį su smalsumu, o jo gyvenimo kelias tapo visos lietuviško kino kartos veidrodžiu. Baltakis sako, kad mintis sukurti šį filmą kilo iš ankstesnio profesoriaus Nerijaus Mileriaus darbo apie tris aktorių kartas – Budraitį, Gavenonį ir Malinauską. „Juozas atstovavo vyriausiąją kartą, ir mes supratome, kad apie jį patį reikia atskiro filmo – jis yra ištisai įdomi asmenybė, fotografas, mąstytojas, žmogus, kuris vis dar keliauja,“ – pasakoja Baltakis.

Nuo Kanados iki lietuviško kino

Baltakio kelias į kiną nebuvo tiesus. Dešimt metų jis gyveno Kanadoje, kur kūrė fotografiją, akvareles, dalyvavo parodose, o į Lietuvą sugrįžo su nauju požiūriu į kūrybą. „Aš tikrai negalvojau, kad būsiu kino prodiuseris – maniau, kad būsiu autobuso vairuotojas,“ – šypsosi jis, prisimindamas vaikystės svajones. Vis dėlto likimas jį nuvedė į kino aikšteles. Pirmieji Baltakio darbai buvo dokumentiniai filmai apie teatrą, kultūrą ir žmones – nuo kelionių pas pantomimos meistrą Modrį Tenisoną iki filmų apie menininkus ir istorinius įvykius. Jis teigia, kad kūryboje svarbiausia ne forma, o turinys, o gero filmo sėkmę lemia „visų ingredientų visuma“ – nuo režisieriaus iki lokacijų, nuo aktorių iki stebuklo, kuris turi įvykti tarp jų.

Apie kino prasmę ir žiūrovą

Paklaustas, ką jam reiškia kinas, Baltakis atsako, kad tai ne darbas, o priklausomybė. „Kinas yra kaip kalnai – kartą užlipęs, nori grįžti,“ – sako jis. Jis tiki, kad geras filmas turi ne tik pralinksminti, bet ir priversti susimąstyti. „Man patinka, kai filmas kankina, ir dar ilgai po to negali pamiršti. Kai atsikeli ryte ir vis galvoji – o gal ten buvo kitaip?“ Tokia kūrybos filosofija atspindi jo santykį su žiūrovu – jis nori, kad kinas sukeltų emociją, išjudintų, paliktų pėdsaką. Tačiau Baltakis pabrėžia, jog prodiuserio darbas yra leisti režisieriui būti savimi: „Stengiuosi aikštelėje būti kuo mažiau. Mano darbas – kad režisierius jaustųsi saugiai ir galėtų išreikšti save.“

Dirbtinis intelektas kine

Šiandien, kai kino industriją vis labiau veikia technologijos, Baltakis išlieka ramus. Jis pripažįsta, kad dirbtinis intelektas jau padeda kūrėjams – pagreitina procesus, padeda rasti idėjas ar įkvėpimą, bet pabrėžia, kad kūrybos esmės jis dar nepakeis. „Dirbtinis intelektas dar nepakeis režisieriaus ar aktoriaus. Galbūt po šimto metų. Bet dabar jis gali padėti – įkvėpti, pagreitinti paieškas, padėti rasti idėją. Tai tarsi papildomas įrankis kūryboje.“ Tokia pusiausvyra tarp tradicijos ir inovacijos, pasak Baltakio, yra būtina, kad kinas išliktų gyvas.

Lietuviškas kinas pasaulyje

Baltakis džiaugiasi, kad lietuviškas kinas šiandien pasiekęs naują lygį. „Jei anksčiau Europoje kalbėta apie Rumunijos kiną, dabar kalba apie lietuvišką,“ – sako jis. Mūsų filmai jau kviečiami į Lokarno, Venecijos, Kanų festivalius, o tokie vardai kaip Marija Kavtaradzė ar Jurgis Matulevičius garsina Lietuvą visame pasaulyje. Baltakis pabrėžia, kad stiprybė slypi mūsų autentiškume – gebėjime pasakoti istorijas iš savos kultūros, bet universaliai suprantamais vaizdais. „Mes jau galime išreikšti savo identitetą ne per folklorą, o per žmogaus santykį su pasauliu,“ – sako jis.

Apie įkvėpimą ir gyvenimo prasmę

Kūrybinį įkvėpimą Baltakis randa kasdienybėje. „Gyvenimas pats įkvepia. Kartais – šuo, gatvė, miškas, žmogus, kelionė. Viskas gali tapti inspiracija,“ – pasakoja jis. Kalbėdamas apie gyvenimo prasmę, Baltakis remiasi tiek filosofais, tiek asmenine patirtimi: „Gyvenimo prasmė yra tiesiog išgyventi. Kaip tu praeisi šitą kelią, taip ir tavo atsakomybė.“ Jis tiki, kad kiekvienas žmogus turi savitą kryptį, o kūryba – tai būdas tą kryptį atrasti.

Premjera

Filmas „Senio kelionės“ bus pristatytas lapkričio 13 dieną „Vingio“ kino teatre, Scanoramos festivalio metu. Tai ne tik dokumentika apie žinomą aktorių, bet ir gili refleksija apie laiką, žmogaus brandą, kūrybos jėgą ir gyvenimo prasmę. Po premjeros filmas bus rodomas visuose Lietuvos kino teatruose nuo lapkričio 27 dienos.

Baltakio pasakojimas laidoje „Labas, Vilniau!“ – tai daugiau nei interviu. Tai kelionė per kiną, meną ir gyvenimą, kuri palieka klausimą, kurį kiekvienas žiūrovas turėtų sau užduoti: ką reiškia gyventi, kurti ir matyti pasaulį per kino kadrą?