Sergej Grigorjev, kūrybinis prodiuseris, fotografas ir KOI studijos atstovas, laidoje „Labas, Vilniau!“, kurią veda Timūras Augucevičius, pasakoja apie savo kelią į Japonijos kultūrą, fotografiją ir grafinį dizainą. Pokalbyje aptariama, kaip vaikystėje užgimęs susidomėjimas Japonija virto tarptautiniais kultūros projektais, gatvės fotografija bei kūrybine veikla, jungiančia skirtingas kultūras. Tai įkvepiantis pasakojimas apie smalsumą, nuolatinį tobulėjimą ir gebėjimą per fotografiją užmegzti ryšį su žmonėmis.

Pokalbis aprėpia ne tik fotografiją, bet ir kūrybą, Japonijos kultūrą, grafinį dizainą, discipliną bei santykį su žmonėmis. Tai istorija apie smalsumą, nuolatinį mokymąsi ir gebėjimą pamatyti grožį ten, kur kiti praeina pro šalį.

Nuo anime iki Japonijos kultūros ambasadoriaus

Sergej pasakoja, kad pirmasis susidomėjimas Japonija prasidėjo dar vaikystėje nuo anime. Vėliau šis pomėgis išaugo į festivalių organizavimą, kultūrinius projektus, bendradarbiavimą su Japonijos kūrėjais ir daugybę kelionių į Tekančios Saulės šalį.

Pašnekovas prisimena pirmąją kelionę į Japoniją, kuri tapo vienu svarbiausių gyvenimo lūžių ir dar labiau sustiprino norą kurti tiltus tarp Lietuvos ir Japonijos kultūrų.

„Aš lakščiau ten tris savaites kaip vaikas Disneylande. Fotografavau viską ir visus – tai buvo fantastiškas pirmasis susidūrimas su Japonija.“

Fotografija – tai ryšys su žmogumi

Didelė pokalbio dalis skiriama fotografijai. Sergej atvirai pasakoja, kad jam svarbiausia nėra technika ar tobula kompozicija – svarbiausia užmegzti trumpą, bet tikrą ryšį su žmogumi.

Jo nuomone, geriausi kadrai gimsta ne tada, kai žmogus pozuoja, o tada, kai atsiranda natūralus bendravimas.

„Fotografija nebūtinai yra apie atvaizdą. Ji labai daug yra apie ryšį.“

Laidoje jis pasakoja ir apie savo fotografavimo metodus, kaip prieina prie nepažįstamų žmonių gatvėje, kodėl svarbu nebijoti kalbinti žmonių bei kaip paprastas pokalbis gali tapti įsimintino portreto pradžia.

Ko Lietuva gali pasimokyti iš Japonijos?

Pokalbio metu aptariami ir Lietuvos bei Japonijos kultūrų panašumai. Sergej pastebi, kad abi tautos pasižymi darbštumu, santūrumu ir pagarba detalėms.

Didelis dėmesys skiriamas japoniškam požiūriui į kokybę, dizainą ir kasdienes smulkmenas. Net paprasčiausia pakuotė ar dovanos įpakavimas Japonijoje tampa patirties dalimi.

„Išpakavimas yra dovanos dalis. Tu dovanoji ne tik daiktą – tu dovanoji visą patirtį.“

Kūryba nėra vien įkvėpimas

Sergej paneigia mitą, kad kūryba vyksta tik tada, kai ateina įkvėpimas. Jo teigimu, svarbiausia yra disciplina ir nuoseklus darbas.

Laidoje kalbama apie kūrybines užduotis, baimę suklysti, intuicijos ribas ir kasdienį darbą, kuris ilgainiui atneša rezultatų.

„Su intuicija labai reikia atsargiai elgtis. O kūrybines užduotis tiesiog reikia daryti.“

Žmogus, kuris kuria platformas kitiems

Be fotografijos, Sergej aktyviai dirba kultūros projektų srityje, organizuoja tarptautinius renginius, kuruoja parodas ir padeda atsiskleisti kitiems menininkams.

Jam svarbiausia ne tik asmeninė kūryba, bet ir galimybė sukurti erdvę, kurioje gali susitikti skirtingos idėjos, kultūros ir žmonės.

Laidos pabaigoje pašnekovas pristato ir savo fotografijų parodą „Sumimasen“, kviesdamas pažvelgti į Japoniją ne per turistinius objektus, o per joje gyvenančius žmones.

„Pirkit, remkit menininkus. Jeigu patinka nuotrauka – drąsiai kreipkitės. Mielai parduosiu jums savo sielos dalį už pinigus.“

Pokalbis apie smalsumą ir drąsą kurti

Tai įkvepiantis pokalbis apie žmogų, kuris nebijo eiti prie nepažįstamųjų, atrasti naujas kultūras ir nuolat ieškoti naujų kūrybos formų. Laidoje kalbama apie fotografiją, dizainą, Japoniją, kūrybinę discipliną ir tai, kaip smalsumas gali tapti profesija bei gyvenimo būdu.