Okupacijų ir laisvės kovų muziejus kviečia istoriją pažinti ne tik ekspozicijose, bet ir miesto gatvėse. Kaip istorinė atmintis gali tapti gyva patirtimi? Kodėl vis daugiau žmonių renkasi dviračių žygį Vilniuje, vedantį per Vilniaus geto ir kitų svarbių istorinių vietų pėdsakus? Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorę Ramunę Driaučiūnaitę bei Lankytojų aptarnavimo ir renginių organizavimo skyriaus vedėją Jurgą Gailiūtę apie muziejaus misiją, gyvosios istorijos projektus ir iniciatyvą „Atminties takas. Vilnius – ištrinto miesto pėdsakais“, kuri kviečia iš naujo atrasti sostinės istoriją.Pokalbyje atskleidžiama, kaip muziejus tampa ne tik istorijos saugotoju, bet ir vieta, kurioje istorinė atmintis įgauna gyvą, šiandienos žmogui suprantamą formą.

Muziejus – memorialinė vieta, kurioje istorija vis dar gyva

Pašnekovės pabrėžia, kad Okupacijų ir laisvės kovų muziejus nėra tik ekspozicijų erdvė. Tai memorialinė vieta, kurioje buvo kalinami, kankinami ir žudomi žmonės, todėl kiekvienas lankytojas kviečiamas į šią istoriją žvelgti pagarbiai ir atsakingai.

Ramunė Driaučiūnaitė pasakoja, jog muziejuje dirbantys žmonės kasdien susiduria su itin jautriomis istorijomis, tačiau būtent jos padeda suprasti laisvės vertę ir atsakomybę išsaugoti šią atmintį ateities kartoms.

„Tai yra memorialinė vieta… tarp tų sienų daug žmonių iškentėjo.“

„Tie žmonės nori, kad tai nesikartotų, bet jie nori, kad jauni žmonės žinotų, kaip buvo.“

Kodėl muziejus taip stipriai veikia lankytojus?

Laidoje aptariama, kokį įspūdį muziejus palieka tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsienio turistams. Jurga Gailiūtė pasakoja, kad daugelis lankytojų į muziejų ateina smalsūs, tačiau išeina stipriai emociškai paveikti.

Viešnios dalijasi ir jautriu projektu „Parašyk laišką laisvei“, kurio metu lankytojai ant beržo tošies rašė savo mintis apie laisvę. Viena labiausiai įsiminusių žinučių atkeliavo iš Argentinos:

„Don’t close your eyes in front of evil.“

Ši trumpa frazė, anot pašnekovių, tapo itin taikliu visos muziejaus ekspozicijos apibendrinimu ir priminimu, kad istorijos pamokos nepraranda aktualumo.

Kaip sudominti jaunąją kartą istorija?

Didelė pokalbio dalis skiriama jaunimui. Pašnekovės pastebi, kad vis daugiau moksleivių ir studentų muziejų aplanko ne todėl, kad privalo, o todėl, kad jiems iš tiesų įdomu.

Muziejus aktyviai kviečia mokyklas rengti gyvosios istorijos pamokas autentiškose erdvėse, kur istoriją galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti bei pajusti.

Jurga Gailiūtė pabrėžia, kad svarbiausia – ne tik perduoti žinias, bet ir sukurti asmeninį ryšį su istorija.

„Man kiekvienas darbas turi nešti prasmę.“

„Noriu, kad istorinė atmintis jaunimui būtų gyva, kad jie ją patirtų, apčiuoptų ir galėtų perduoti kitiems.“

Dviračių žygis – kitoks būdas pažinti Vilnių

Antroje pokalbio dalyje pristatoma rugpjūčio 21 dieną vyksianti iniciatyva „Atminties takas. Vilnius – ištrinto miesto pėdsakais“.

Tai pažintinis dviračių žygis, kviečiantis keliauti buvusio Vilniaus geto erdvėmis, aplankyti svarbias istorines vietas ir pažinti miestą iš visiškai kitos perspektyvos. Dalyvių lauks profesionalaus gido pasakojimai, specialiai parengtas maršrutas su penkiolika stotelių bei galimybė atrasti vietas, pro kurias daugelis kasdien praeina net nežinodami jų istorijos.

Pašnekovės pasakoja, kad šis projektas yra tarptautinės iniciatyvos dalis, vienijanti valstybes, patyrusias sovietinę okupaciją, ir padedanti istoriją pažinti aktyviai, keliaujant bei diskutuojant.

Istorija prasideda nuo pažinimo

Pokalbio pabaigoje viešnios kviečia nebijoti sudėtingų istorinių temų ir atrasti Vilnių iš naujo. Istorinė atmintis nėra vien praeities pasakojimas – ji padeda geriau suprasti dabartį, stiprina pilietiškumą ir primena, kodėl laisvė nėra savaime suprantamas dalykas.

Kaip sako Jurga Gailiūtė:

„Jeigu tu nepamirši to, tai bus gyva. Jeigu tai bus gyva, tai kai ateis laikas, tu kausies už savo laisvę.“