Paauglystė dažnai tampa išbandymu visai šeimai. Vaikas ieško savarankiškumo, vis dažniau užsidaro savo pasaulyje, keičiasi jo elgesys, emocijos ir santykiai su tėvais. Tačiau kur baigiasi natūralūs paauglystės pokyčiai ir prasideda ženklai, kad jaunuoliui reikalinga pagalba? Kaip tėvams nepasimesti tarp noro apsaugoti ir būtinybės leisti vaikui augti savarankiškai?

Laidoje „Atsakinga tėvystė“ vedėjos Neringa Čeponė ir Vaida Rimkūnė kalbasi su psichologu, grupių psichoterapeutu ir terapinio ūkio vadovu Kristijonu Žičkumi apie paauglių emocinę sveikatą, dažniausius iššūkius šeimose ir būdus, padedančius išsaugoti ryšį net sudėtingiausiais gyvenimo etapais. Pokalbyje aptariama, kodėl pastaraisiais metais vis daugiau jaunų žmonių susiduria su emociniais sunkumais, kaip prie to prisideda technologijos, socialiniai tinklai, spartus gyvenimo tempas ir silpnėjantis bendravimas šeimoje.

Kaip atpažinti, kad paaugliui jau reikia pagalbos?

Vienas svarbiausių laidos klausimų – kada paauglio elgesys dar yra natūrali raidos dalis, o kada jis tampa rimtu signalu, kad vaikui reikalinga pagalba. Kristijonas Žičkus paaiškina, į kokius pokyčius verta atkreipti dėmesį: užsitęsusį atsiribojimą, prastėjančią savijautą, socialinio gyvenimo pokyčius, grasinimus sau pakenkti ar kitus ženklus, rodančius, kad vidiniai sunkumai tampa per dideli vienam žmogui juos nešti.

„Labai svarbu tėvams laikyti pirštą ant pulso. Tam būtinas ryšys su vaiku. Tik tada gali pamatyti ir pajausti, kas iš tikrųjų vyksta.“

Ryšys gimsta ne iš apklausų, o iš bendro gyvenimo

Laidoje daug dėmesio skiriama tam, kaip kalbėtis su paaugliu, kuris nenori kalbėtis. Pašnekovas pabrėžia, kad ilgi rimti pokalbiai dažniausiai neveikia, o didžiausia galimybė atsiverti atsiranda paprastose kasdienėse situacijose – važiuojant automobiliu, gaminant vakarienę, tvarkantis namuose ar leidžiant laiką gamtoje.

Būtent bendros veiklos tampa erdve natūraliam pokalbiui ir leidžia išlaikyti ryšį net tada, kai paauglys siekia daugiau savarankiškumo.

„Daryti dalykus kartu ir atsiradus progai kalbėtis apie tai, kas iš tikrųjų rūpi – tai vienas geriausių būdų išlaikyti ryšį.“

Kodėl nereikia skubėti spręsti visų vaiko problemų?

Tėvai natūraliai nori apsaugoti savo vaikus nuo nesėkmių ir skausmo, tačiau, pasak Kristijono Žičkaus, nuolatinis problemų sprendimas už vaiką gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Vaikas mokosi tik tada, kai pats ieško sprendimų, patiria pasekmes ir atranda savo stiprybes.

Pašnekovas ragina tėvus būti šalia, palaikyti, tačiau neatimti iš vaiko galimybės pačiam augti.

„Išsprendęs problemą už vaiką, tu jį apvagi nuo galimybės auginti savo savivertę ir tikėjimą, kad jis pats gali susitvarkyti.“

Pasitikėjimas, ribos ir bendradarbiavimas

Pokalbyje aptariama ir tai, kaip keičiasi tėvų vaidmuo vaikui augant. Paauglystėje kontrolę turi pakeisti susitarimai, pagarba ir pasitikėjimas. Tėvai nebegali remtis vien draudimais ar griežtais nurodymais – daug svarbiau tampa gebėjimas išklausyti, tartis ir kartu ieškoti sprendimų.

Kristijonas Žičkus pabrėžia, kad pasitikėjimas nėra naivumas – tai sąmoningai suteikiamas kreditas vaikui, padedantis jam mokytis atsakomybės.

„Aš esu už pasitikėjimo kreditą. Daugumoje atvejų jis pasiteisina.“

Gyvenimo struktūra – vienas stipriausių emocinės sveikatos ramsčių

Dar viena svarbi pokalbio tema – kasdienės rutinos reikšmė. Pasak pašnekovo, aiški dienotvarkė, susitarimai, šeimos ritualai ir prasmingos veiklos padeda ne tik paaugliams, bet ir suaugusiesiems išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Jis pasakoja ir apie terapinio ūkio idėją, kurioje paaugliai mokosi per veiklą, atsakomybę ir tikrus gyvenimo iššūkius. Tokia aplinka leidžia atsiskleisti jų stiprybėms ir kurti sveikesnį santykį su savimi bei kitais.

„Struktūra, nuoseklumas ir pasikartojantys dalykai daugumai mūsų yra vaistai.“

Svarbiausia – būti šalia

Laidos pabaigoje Kristijonas Žičkus kviečia tėvus mažiau kovoti su paauglių elgesiu ir daugiau domėtis tuo, kas slypi už jo. Vietoje bausmių ar skubotų išvadų jis ragina ieškoti priežasčių, stiprinti ryšį ir padėti vaikui patirti tikrą gyvenimą, o ne vien jo pakaitalus ekranuose.

„Kai kažkas vyksta, pirmiausia verta pasidomėti – kas nutiko, kodėl taip atsitiko. Už kiekvieno elgesio slypi tam tikra prasmė.“

Ši laida – tai prasmingas pokalbis visiems tėvams, auginantiems paauglius ar besiruošiantiems šiam etapui. Joje rasite ne greitus receptus, o gilesnį supratimą apie tai, kaip kurti pasitikėjimu grįstą santykį, laiku pastebėti sunkumus ir padėti vaikui augti savarankiška, emociškai stipria asmenybe.