Kaip Lietuvos šaulių sąjunga padeda jaunimui ugdyti pilietiškumą, įgyti praktinių įgūdžių ir įsitraukti į aktyvią visuomeninę veiklą? Laidoje „Vilniaus kodas“ vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina Aistę Dambrauskaitę, Lietuvos šaulių studentų korporacijos SAJA pirmininkę, apie jaunųjų šaulių patirtį, šauliškas vertybes ir studentų bendruomenės vaidmenį. Pašnekovė pasakoja apie savo kelią nuo jaunųjų šaulių iki vadovavimo SAJA korporacijai, dalyvavimą mokymuose ir pratybose bei galimybes studentams tęsti šaulišką veiklą. Pokalbyje aptariama, kaip pilietiškumas, bendradarbiavimas ir iniciatyvumas padeda stiprinti bendruomenę bei skatina jaunus žmones aktyviai prisidėti prie Lietuvos visuomenės gyvenimo.

Nuo neurobiofizikos studijų iki aktyvios visuomeninės veiklos

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre neurobiofiziką studijuojanti Aistė Dambrauskaitė savo kasdienybėje derina mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. Jos pasirinkta studijų kryptis apima įvairias disciplinas – nuo biologijos ir fizikos iki chemijos bei programavimo. Pašnekovė pasakoja mėgstanti išbandyti skirtingas veiklas, ieškoti naujų patirčių ir neapsiriboti viena sritimi.

Aktyvumas atsispindi ir jos laisvalaikyje. Aistė bėgioja, sportuoja ir jau kelerius metus dalyvauja Sausio 13-osios bėgime. Šis renginys jai svarbus ne vien kaip fizinis iššūkis, bet ir kaip bendruomeniškumo patirtis, suburianti šaulius, karius, draugus ir kitus dalyvius.

Kelias į Lietuvos šaulių sąjungą prasidėjo paauglystėje

Aistė į Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių veiklą įsitraukė būdama maždaug 13-14 metų. Kaip pasakoja pašnekovė, sprendimui įtakos turėjo mamos pastebėtas kvietimas prisijungti prie tuo metu besikūrusio jaunųjų šaulių būrelio. Nors iš pradžių mergina svarstė apie policininkės profesiją, ši patirtis tapo ilgesnio kelio pradžia.

Jaunųjų šaulių veikloje ji įgijo įvairių žinių ir įgūdžių, dalyvavo mokymuose, pratybose bei veiklose, kurios reikalavo fizinės ištvermės, pasirengimo ir gebėjimo bendradarbiauti. Vienas įsimintiniausių ankstyvųjų prisiminimų – dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio minėjime, kuriame Aistė skaitė jaunųjų šaulių pasižadėjimą.

Pašnekovė taip pat pabrėžia jauniesiems šauliams skirtų pakopų svarbą. Kiekvienas etapas suteikia naujų žinių ir padeda pasiruošti tolesnei veiklai. Jos teigimu, Lietuvos šaulių sąjungoje galima rasti skirtingų galimybių save realizuoti – nuo praktinių mokymų iki specializuotų kursų.

Pratybos, kurios išmoko pasiruošti iššūkiams

Pokalbyje Aistė prisimena ir pirmąsias sudėtingesnes pratybas, į kurias su drauge atvyko dar neturėdamos pakankamai patirties. Tuomet teko susidurti su fiziniu nuovargiu, ilgu žygiu ir ne visai tinkamai paruošta kuprine. Ši patirtis tapo svarbia pamoka, kaip planuoti, pasirinkti reikalingą įrangą ir realistiškai įvertinti savo galimybes.

Pasak pašnekovės, sunkumai leidžia geriau pažinti save ir kitą kartą pasiruošti atsakingiau. Kaip ji pasakoja apie šią patirtį,„Pereini tam tikrą etapą, išbandai save ir įgyji patirties.“. Tai patirtis, kurią galima pritaikyti ne tik pratybose, bet ir kasdieniame gyvenime: išmokti vertinti situaciją, priimti sprendimus ir pasitikėti savo jėgomis.

SAJA – studentus jungianti šauliška bendruomenė

Svarbi pokalbio dalis skirta Lietuvos šaulių studentų korporacijai SAJA, kuriai šiuo metu vadovauja Aistė Dambrauskaitė. Pašnekovė pasakoja apie organizacijos istoriją, tradicijas ir dabartinę veiklą.

Istorinės SAJA ištakos siekia tarpukarį. Korporacija buvo įkurta 1934 metais, o jos veikla nutrūko sovietinės okupacijos laikotarpiu, kai buvo uždrausta Lietuvos šaulių sąjunga. Vėliau organizacijos idėja atgimė: 2007 metais pradėjo burtis studentų šaulių klubas, o 2010 metų gegužės 19 dieną jis buvo reorganizuotas į Lietuvos šaulių studentų korporaciją.

Šiandien SAJA vienija studentus šaulius iš įvairių Lietuvos vietovių ir rinktinių. Jos nariai, be veiklos savo padaliniuose, gali dalyvauti bendrose iniciatyvose, organizuoti renginius ir stiprinti ryšius su kitomis studentų organizacijomis. Viena iš svarbiausių veiklų – jaunųjų šaulių asamblėja, kurioje nagrinėjamos aktualios temos, rengiami projektai ir skatinamas intelektualinis tobulėjimas.

Aistė pabrėžia, kad SAJA nėra tiesiog atskiras šaulių būrys. Tai papildoma bendruomenė, kurioje susitinka skirtingų patirčių žmonės, dalijasi idėjomis ir kartu ieško būdų, kaip prisidėti prie organizacijos bei platesnės visuomenės veiklos.

Ką šiandien reiškia vadovauti SAJA?

Pokalbyje aptariama ir pačios Aistės pirmininkės patirtis. Pradėdama vadovauti organizacijai ji turėjo nemažai klausimų apie tai, kokia turėtų būti SAJA vieta Lietuvos šaulių sąjungoje ir kokią vertę ši korporacija gali suteikti savo nariams.

Ilgainiui pašnekovė savo atsakymą apibendrino paprastai: „Tai yra bendruomenė.“ Jos požiūriu, SAJA turėtų jungti šaulius, suteikti erdvę bendradarbiauti ir papildyti veiklą, kurią nariai vykdo savo rinktinėse bei padaliniuose.

Tarp organizacijos uždavinių – renginių ir žygių organizavimas, bendradarbiavimas su kitomis studentų organizacijomis, naujų iniciatyvų kūrimas ir ryšių tarp skirtingų Lietuvos vietovių šaulių stiprinimas. Tai leidžia studentams išlaikyti ryšį su šauliška veikla ir studijų metais, net jei jie persikelia į kitą miestą.

Bendruomenė, kurioje galima atrasti savo vietą

Aistės Dambrauskaitės patirtis atskleidžia, kad Lietuvos šaulių sąjunga ir studentų korporacija SAJA gali tapti erdve labai skirtingiems žmonėms. Vieniems svarbiausi praktiniai įgūdžiai ir pasirengimas, kitiems – bendruomenė, organizacinė veikla, lyderystė ar galimybė įgyvendinti savo idėjas.

Pokalbyje taip pat išryškėja svarbi mintis apie galimybes įsitraukti į šaulišką veiklą. Aistė pabrėžia, kad Lietuvos šaulių sąjungoje kiekvienas gali atrasti sau tinkamą veiklos kryptį: „kiekvienas gali save realizuoti šaulių sąjungoje“.

Laidoje kalbama apie tai, kaip asmeninė iniciatyva virsta ilgalaikiu įsitraukimu, kodėl svarbu išlaikyti ryšį su bendruomene ir kaip studentai gali prisidėti prie šauliškų vertybių puoselėjimo.