Aivaras Kareiva – chemikas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir viceprezidentas – laidoje „Vilniaus kodas“ su Ričardu Sartatavičiumi kalbėjosi apie chemijos mokslą, savo kelią Vilniaus universitete, tarptautinę mokslinę patirtį ir šiandienos chemijos atradimus. Pokalbyje aptariama, kodėl Lietuvai trūksta chemikų ir chemijos mokytojų, kaip sudominti jaunąją kartą gamtos mokslais ir kokį vaidmenį šiame procese gali atlikti universitetai. Profesorius taip pat pasakoja apie naujas medžiagas, galinčias padėti spręsti mikroplastiko problemą, mokslinių tyrimų pritaikymą medicinoje bei Lietuvos mokslo situaciją. Laidoje „Vilniaus kodas“ Aivaras Kareiva dalijasi savo patirtimi ir požiūriu į chemijos mokslo ateitį Lietuvoje.

Meilė chemijai prasidėjo dar mokykloje

Aivaro Kareivos kelias į chemiją prasidėjo dar mokyklos laikais. Studijų kryptį tuomet rinkosi tarp matematikos, fizikos ir chemijos, tačiau apsilankymas Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto atvirų durų dienose tapo lemtingas.

Profesorių patraukė ne tik pats mokslas, bet ir universiteto atmosfera. Pasak jo, tuomet pasirodė, kad chemijos fakultete tvyro ypatinga laisvė, todėl pasirinkimas buvo greitai priimtas.

„Manau, kad ir šiandien, jeigu reikėtų rinktis vėl, tik į chemiją sugrįžčiau.“

Susidomėjimas chemija buvo ne vien teorinis. Dar mokykloje A. Kareiva dirbo chemijos kabineto laborantu, padėdavo mokytojui ruošti reagentus ir eksperimentus. Chemijos mokytojas tapo svarbiu autoritetu ir prisidėjo prie to, kad jauno žmogaus susidomėjimas šiuo mokslu tik stiprėtų.

Mokslas, studentai ir 43 parengti mokslų daktarai

Pokalbyje profesorius pasakojo ir apie tai, ką jam reiškia darbas universitete. Nors didelę jo profesinio gyvenimo dalį užima moksliniai tyrimai, projektai ir mokslinių straipsnių rengimas, ryšys su studentais jam išlieka itin svarbus.

A. Kareiva teigia norėjęs būti dėstytoju, kurį studentai gerbtų ir mylėtų, tačiau mokslinė veikla reikalauja daug laiko. Vis dėlto vienu svarbiausių savo profesinės veiklos rezultatų jis laiko ne publikacijų ar projektų skaičių, o žmones, kuriems padėjo žengti mokslininko keliu.

„Esu beveik visą save atidavęs mokslui. Tai yra mano didžiausi pasiekimai, kad aš paruošiau šitam gyvenimui 43 mokslų daktarus chemikus.“

Profesorius taip pat kalbėjo apie dabartinę studentų kartą. Jo teigimu, nėra paprasta pasakyti, kuri karta buvo geresnė – kiekviena turi savo stiprybių ir silpnybių. Dabartiniai jauni žmonės gerokai geriau jaučiasi technologijų, kompiuterijos ir socialinių tinklų pasaulyje, o vyresnioji karta gali perduoti tai, ko jauniems žmonėms dar trūksta – gyvenimo ir profesinę patirtį.

Tarptautinė patirtis – nuo Helsinkio iki Harvardo ir Japonijos

Svarbi A. Kareivos mokslinės karjeros dalis – stažuotės užsienio universitetuose. Profesorius pasakojo apie pirmąją kelionę į Helsinkio technologijos universitetą, vėliau – stažuotę Stokholmo universitete ir Fulbrighto stipendiją, suteikusią galimybę išvykti į Harvardo universitetą.

Šios patirtys jam suteikė ne tik profesinių žinių. Užsienyje užsimezgę ryšiai ilgainiui virto tarptautiniu moksliniu bendradarbiavimu, o buvusių kolegų ir studentų ryšiai tęsiasi iki šiol.

Pasak profesoriaus, mažai valstybei tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus norint išlaikyti aukštą mokslo lygį.

„Jeigu nori išlaikyti mokslinį lygį kažkokį ir Lietuvoje, mažoje valstybėje, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas ir glaudus bendradarbiavimas, bendri projektai tarptautiniai.“

A. Kareiva taip pat prisiminė beveik metus Japonijoje, Kiūšiū universitete praleistą kaip kviestinis profesorius. Ši patirtis, pasak jo, buvo svarbi tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu.

Kodėl Lietuvai trūksta chemikų?

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta chemijos ateičiai Lietuvoje. Profesorius pastebi, kad šalia matematikų ir fizikų trūkumo susiduriama ir su chemikų bei chemijos mokytojų stygiumi.

Norint pakeisti situaciją, vien universiteto pastangų nepakanka. A. Kareiva pats daug važinėja po Lietuvos mokyklas ir gimnazijas, susitinka su moksleiviais ir pasakoja apie chemiją.

„Jeigu nori turėti studentų, reikia važiuoti į mokyklas, gimnazijas. Populiarinti reikia chemiją.“

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete taip pat veikia didaktikos centras, kuriame organizuojami mokymai mokytojams ir kvalifikacijos tobulinimas. Taip siekiama prisidėti prie naujos chemijos mokytojų kartos atsiradimo.

Chemiją galima paaiškinti paprastai

Profesorius kalbėjo ir apie chemijos populiarinimą už universiteto auditorijų ribų. Vienas iš tokių pavyzdžių – jo parengta knyga „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“.

Knygoje pristatomi visi 118 šiuo metu žinomi cheminiai elementai, jų atradimo istorija, savybės, gavimo būdai ir panaudojimas. A. Kareiva siekė apie chemiją kalbėti paprastai ir suprantamai, neapkraunant skaitytojo sudėtingomis formulėmis.

Jo sukurti populiarūs kursai universitete taip pat sulaukia didelio susidomėjimo. Juos renkasi ne tik chemikai – tarp klausytojų yra teisininkų, farmacininkų, matematikų, politikos mokslų ir filologijos studentų.

„Tiesiog paprasti, suprantami, nekomplikuoti paaiškinimai. Jokių ten sudėtingų cheminių formulių.“

Chemija, galinti padėti spręsti mikroplastiko problemą

Antroje pokalbio dalyje dėmesys nukrypo į šiuolaikinį medžiagų mokslą ir atradimus, kurie gali turėti praktinę reikšmę mūsų kasdieniam gyvenimui.

A. Kareiva papasakojo apie sukurtas porėtas medžiagas, galinčias sugerti mikroplastiką. Profesorius šią kryptį sieja su viena iš didelių šiandienos aplinkosaugos problemų – plastiko dalelių patekimu į vandenį.

Pasak jo, kuriamos medžiagos gali veikti tarsi kempinė – surinkti mikroplastiko daleles, o vėliau būti išplaunamos ir naudojamos pakartotinai.

Pokalbyje taip pat kalbėta apie paties plastiko naudojimą. Profesorius pabrėžė, kad problema yra ne vien pati medžiaga, bet ir tai, kaip žmonės ją naudoja, rūšiuoja ir šalina. Kaip pavyzdį jis pateikė Japoniją, kur atliekos rūšiuojamos, dalis plastiko perdirbama, o dalis sudeginama išgaunant energiją.

Mokslo atradimai – ir sveikesniam žmogaus gyvenimui

Dar viena pokalbio tema – Japonijoje kuriamos medžiagos, galinčios būti pritaikytos medicinoje. A. Kareiva pasakojo apie kalcio fosfato pagrindu kuriamą koriotipo keramiką, kuri gali būti naudojama kaulų sutvirtinimui.

Profesorius aiškino, kad tokia medžiaga ateityje gali būti pritaikoma gydant kaulų lūžius, taip pat sprendžiant su senėjančia visuomene susijusias problemas. Viena iš svarbių šių tyrimų krypčių – medžiagos, kurios laikui bėgant gali ištirpti fiziologiniuose skysčiuose ir tokiu būdu potencialiai sumažinti papildomų operacijų poreikį.

Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip medžiagų chemija gali būti susijusi ne tik su laboratoriniais tyrimais, bet ir su aplinka, medicina bei žmogaus gyvenimo kokybe.

Lietuvos mokslo finansavimas ir vertinimas

Būdamas Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu, A. Kareiva susiduria ir su platesniais Lietuvos mokslo sistemos klausimais. Pokalbio metu aptarta mokslinių publikacijų vertinimo sistema, Lietuvos mokslo žurnalų situacija ir mokslo finansavimas.

Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos moksliniuose žurnaluose publikuojami straipsniai ne visada suteikia tokį patį finansinį įvertinimą universitetams ir fakultetams kaip aukštesnių kvartilių užsienio žurnalų publikacijos. Jo teigimu, tai gali nemotyvuoti mokslininkų savo darbus publikuoti Lietuvos leidiniuose.

Šiuos klausimus A. Kareiva sieja ir su savo, kaip Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento, veikla. Pokalbio metu jis paminėjo artėjantį susitikimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais, kuriame turėjo būti aptariami mokslo finansavimo ir verti