Laidoje „Vilnius 2050“ vedėja Erika Kuročkina kalbina „ID Vilnius“ vadovą Vaidą Paulauskį ir „GoAGI“ vadovą Tomą Naščišonį apie tai, kaip duomenys tampa naująja miesto infrastruktūra. Šiandien transformacija vyksta ne tik gatvėse ar statybvietėse – ji vyksta nematomame sluoksnyje, kuriame analizuojami judumo, aplinkos, demografijos ir infrastruktūros duomenys.

Duomenys – naujoji miesto infrastruktūra

Pokalbyje pabrėžiama, kad duomenys savaime nėra vertė – vertė atsiranda tuomet, kai jie pritaikomi sprendimuose. Kaip teigia Tomas Naščišonis:
„Duomenys savaime neturi vertės – vertę kuria jų panaudojimas sprendimuose.“

„GoAGI“ dirba su duomenų paruošimu dirbtinio intelekto modeliams – nuo teksto ir garso iki vaizdų bei žemėlapių. Tai bazinis, bet kritiškai svarbus etapas, leidžiantis algoritmams „suprasti“ pasaulį. Miestų kontekste tai reiškia galimybę modeliuoti infrastruktūrą, planuoti plėtrą ir prognozuoti pokyčius.

Sprendimai be nuojautos: kaip Vilnius naudoja duomenis

ID Vilnius veikia kaip kompetencijų centras, integruojantis technologinius sprendimus visoms miesto įmonėms. Vienas ryškiausių pavyzdžių – gatvių remonto prioritetų sudarymas. Gatvės skenuojamos, analizuojami judumo srautai, papildomi duomenų sluoksniai, ir tik tada sudaromas objektyvus remonto sąrašas.

Vaidas Paulauskis pabrėžia:
„Kai sprendimai paremti duomenimis, nebekyla klausimų – kodėl čia, o ne ten.“

Taip pat naudojami modeliai švietimo infrastruktūros planavimui, analizuojant statybų leidimus ir prognozuojant gyventojų demografinius pokyčius. Duomenys leidžia planuoti mokyklas, darželius ar poliklinikas dar prieš atsirandant poreikiui.

Dronai, realaus laiko informacija ir saugumas

Vilniuje plečiama dronų infrastruktūra – ji jau naudojama atliekų aikštelių stebėjimui, infrastruktūros priežiūrai, o kartu su policija testuojamos galimybės greitesniam reagavimui. Ateityje ši sistema galėtų tapti platesnio realaus laiko miesto stebėsenos dalimi.

Atviri duomenys – inovacijų katalizatorius

Laidoje daug dėmesio skirta atvirų duomenų temai. Atviri, anoniminiai, realaus laiko duomenys gali tapti pagrindu inovacijų ekosistemai.

Tomas Naščišonis teigia:
„Uždari duomenys koncentruoja galią, atviri duomenys paskirsto galimybes.“

Būtent iš atvirų transporto duomenų Vilniuje gimė tokios sėkmės istorijos kaip judumo sprendimai, kurie šiandien naudojami tūkstančių gyventojų kasdien.

O kas būtų, jei duomenys dingtų?

Diskusijoje keliamas ir provokuojantis klausimas – kas nutiktų, jei vieną dieną visi duomenys išnyktų? Tikėtina, kad sprendimai vėl būtų priimami remiantis nuojauta ir pavienėmis apklausomis. Tačiau šiandien miestas jau veikia kitame lygmenyje – procesų koordinavimas, infrastruktūros planavimas ir paslaugų optimizavimas remiasi analitika.

Žvilgsnis į 2050-uosius

Paklaustas, koks vienas duomenimis paremtas sprendimas galėtų labiausiai pagerinti Vilniaus gyvenimą iki 2050-ųjų, Vaidas Paulauskis išskiria miesto darbų koordinavimo platformą – sistemą, kuri leistų visoms miesto įmonėms veikti sinchroniškai ir išvengti perteklinių kaštų.

Tuo tarpu Tomas Naščišonis siūlo ambicingesnę viziją – sukurti anoniminį, realaus laiko miesto duomenų sluoksnį, kuris taptų pagrindu inovacijoms ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Laidos išvada paprasta, bet esminė: duomenys nėra tikslas. Jie – įrankis. Įrankis kurti miestą, kuris sprendimus priima ne spėdamas, o žinodamas. Vilnius 2050 priklauso nuo to, kaip atsakingai ir drąsiai šiuos įrankius naudosime šiandien.