Šiuolaikinis žemės ūkis vis dažniau susiduria su iššūkiu – kaip auginti maistą išsaugant dirvožemį, biologinę įvairovę ir mažinant klimato kaitos poveikį. Laidoje „Vilniaus kodas“ žurnalistas Ričardas Sartatavičius kalbina Žaliosios politikos instituto vadovą Remigijų Lapinską apie agromiškininkystę – ūkininkavimo modelį, kuriame medžiai tampa ne kliūtimi, o svarbia ūkio dalimi.

Kas yra agromiškininkystė

Pasak Remigijaus Lapinsko, agromiškininkystė nėra naujas išradimas – tai veikiau senųjų Lietuvos ūkininkavimo tradicijų sugrąžinimas į šiuolaikinį kontekstą. Dar prieš kelis dešimtmečius, Lietuvoje laukus skyrė medžių juostos, gyvuliai ganėsi tarp medžių, o miškeliai buvo natūrali ūkio dalis. Pašnekovas pasakoja, kad kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais renka istorinius duomenis apie agromiškininkystės ištakas Lietuvoje, tačiau šiuolaikinėje teisėje ir moksle ši sritis vis dar beveik neturi sisteminio pagrindo.

„Mes ateiname praktiškai į tuščią vietą, bet matome, kad praeityje ta vieta tikrai nebuvo tuščia.“ – teigia Remigijus Lapinskas.

Svarbiausia šio modelio idėja – medžiai sodinami ne vietoje žemės ūkio, o kartu su juo. Jie gali būti pavieniai, augti eilėmis, grupėmis ar nedideliais masyvais, priklausomai nuo konkretaus ūkio poreikių.

Kodėl medžiai naudingi ūkiui?

Medžiai ūkyje gali stabdyti vėjo ir vandens eroziją, saugoti dirvožemį, filtruoti nutekantį vandenį, sudaryti pavėsį gyvuliams ir tapti biologinės įvairovės „salomis“ intensyviai dirbamuose laukuose. Remigijus Lapinskas primena, kad dideli vienarūšiai javų laukai dažnai tampa skurdžiomis ekosistemomis, todėl net nedidelės medžių juostos gali reikšmingai pagerinti kraštovaizdžio gyvybingumą.

Ekonominis agromiškininkystės potencialas yra milžiniškas. Žaliosios politikos instituto vadovas pristatė atliktus skaičiavimus, kuriuose vertinama medienos ir anglies dioksido kaupimo vertė per 20 metų laikotarpį:

„Pagal šį scenarijų iš vieno hektaro ūkininkas per 20 metų gali gauti apie 50 tūkstančių eurų pajamų.“

Pašnekovas pabrėžia, kad kalbama apie ilgalaikę investiciją, ypač tinkamą mažiau produktyviems ar degradavusiems žemės plotams. Tuo pačiu medžių šaknys padeda natūraliai regeneruoti dirvožemį, iš gilesnių sluoksnių iškeldamos maistingąsias medžiagas.

Dabartinė Lietuvos agromiškininkystės padėtis – prasta

Lietuvoje, anot Remigijaus Lapinsko, agromiškininkystė kol kas minima tik fragmentiškai, todėl būtini teisės aktų pakeitimai ir aiškesnė valstybės politika.

„Mūsų idėja – pasitikėti ūkininku, duoti jam iniciatyvos teisę ir galimybę didinti savo pajamas.“

Pokalbis apie agromiškininkystės potencialą vilniečiams bei gerąsias europines praktikas – VILNIUS FM Spotify paskyroje.