Laidoje „Vilniaus kodas“ Ričardas Sartatavičius kalbina Kostą Ivanauską – mokslų daktarą, provizorių, Vilniaus universiteto lektorių, farmacijos studijų programos kūrėją ir Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių 1003-iosios mechanizuotos kuopos vadą. Pokalbis apima ne tik pašnekovo asmeninį kelią į šauliškumą, bet ir platesnę Šaulių sąjungos istoriją, jos atkūrimo aplinkybes, šiandienos veiklą bei pasirengimą galimiems valstybės saugumo iššūkiams.

Kostas Ivanauskas pasakoja, kad domėjimasis karyba ir pasirengimu ginti savo kraštą atsirado dar mokyklos metais. Panevėžyje augęs pašnekovas prisimena šaudymo užsiėmimus, sportą, karinius mokymus studijų laikotarpiu ir anksti susiformavusį laisvos Lietuvos siekį. Jam svarbiu ženklu tapo vaikystėje gauta maldaknygė, kurioje buvo malda už laisvą Lietuvą. Šis prisiminimas laidoje tampa vienu iš asmeninio patriotizmo ir vidinio apsisprendimo pavyzdžių.

„Aš jau tada skaitydavau ir galvojau, kaip čia, kas čia mūsų laukia ir kaip čia mes tą laisvę atkovosim.“

Šaulių sąjungos atkūrimo ištakos

Laidoje daug dėmesio skiriama Šaulių sąjungos atkūrimo istorijai. Kostas Ivanauskas primena, kad organizacijos atgimimas prasidėjo dar iki oficialaus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kalbama apie 1988 metus, Sąjūdžio laikotarpį, pogrindyje duotas priesaikas, žmones, kurie rizikavo ir dar sovietmečiu kūrė būsimos organizacijos pagrindus. Pašnekovas pabrėžia, kad šauliai visada buvo ne tik ginkluotos gynybos, bet ir pilietinės laikysenos, atsakomybės bei visuomeninio veikimo simbolis.

„Šaulių sąjunga – tokia organizacija, kuri vienija įvairiausių žmonių, įvairiausių pažiūrų, įvairiausių sluoksnių žmones.“

Pokalbyje prisimenama, kad pirmieji atkūrimo žingsniai vyko sudėtingomis sąlygomis – tuo metu dar veikė sovietinės represinės struktūros, todėl atvirai kurti Šaulių sąjungos nebuvo galima. Buvo ieškoma formų, kaip telkti žmones, saugoti Sąjūdžio renginius, palaikyti tvarką ir ruoštis nepriklausomos valstybės gyvenimui.

1003-ioji mechanizuota kuopa – istorija ir tradicijos

Viena svarbiausių pokalbio temų – Vilniaus šaulių 1003-ioji mechanizuota kuopa, kuriai vadovauja Kostas Ivanauskas. Laidoje pabrėžiama, kad ši kuopa turi gilias tradicijas ir išskirtinę vietą Vilniaus šaulių istorijoje. Pasak pašnekovo, tai kamieninė kuopa, iš kurios vėliau augo ir kiti padaliniai. Joje iki šiol palaikomas ryšys su vyresniaisiais šauliais – žmonėmis, kurie dalyvavo atkuriant organizaciją ir formuojant jos veiklą sostinėje.

Kostas Ivanauskas akcentuoja, kad šauliškumas nėra vien tik pratybos ar šaudymas. Tai ir bendrystė, savitarpio pagalba, ryšys tarp skirtingų kartų, skirtingų profesijų ir patirčių žmonių. Kuopoje svarbūs tiek aktyviai pratybose dalyvaujantys šauliai, tiek vyresnieji nariai, kurie prisideda pagal savo galimybes – patirtimi, organizacine pagalba, maisto ruošimu, transportu ar kitomis veiklomis.

Šiuolaikiniai įgūdžiai ir pasirengimas

1003-ioji kuopa išsiskiria mechanizuotu pobūdžiu ir techniniais gebėjimais. Pokalbyje kalbama apie keturračius, karinę techniką, transportą, ryšio priemones, dronus, FPV dronų mokymus, snaiperinio šaudymo įgūdžius ir kitą pasirengimą, kuris šiandien tampa ypač aktualus stebint karo Ukrainoje patirtis. Pašnekovas pabrėžia, kad šauliams svarbu nuolat mokytis, stiprinti praktinius gebėjimus ir prisitaikyti prie naujų grėsmių.

„Dronų karas laukia. Radio ryšio specialistai, džemingas, dronai ir taip toliau – tos naujienos labai reikalingos.“

Laidoje taip pat kalbama apie pratybų sistemą. Kuopa turi metinius planus, kuriuose numatomos šaudymo, lauko taktikos ir kitos pratybos. Šiltuoju metų laiku lauko taktikos pratybos vyksta maždaug kartą per mėnesį. Jų metu šauliai mokosi veikti komandoje, gerinti pasirengimą ir ruoštis užduotims, kurios galėtų būti svarbios kritiniu momentu.

Komendantiniai šauliai ir diena X

Atskira pokalbio dalis skirta komendantinių šaulių funkcijoms. Kostas Ivanauskas aiškina, kad dienai X atėjus komendantiniai šauliai būtų pavaldūs komendantui ir vykdytų jiems priskirtas užduotis. Viena svarbiausių funkcijų – strateginių objektų apsauga. Tai gali būti energetikos, valstybės institucijų ar kiti svarbūs objektai, kuriuos būtina saugoti krizės ar karo atveju.

Pašnekovas pabrėžia, kad tokiai veiklai reikia pasirengimo: mokėti organizuoti postus, patruliavimą, tikrinti dokumentus, stabdyti transporto priemones, planuoti žmonių resursus ir užtikrinti pamainų veikimą. Tai nėra teorinė tema – pratybose šie veiksmai yra modeliuojami, kad kritiniu metu žmonės žinotų, ką turi daryti.

Parama Ukrainai ir mokymasis iš karo patirties

Laidoje kalbama ir apie paramą Ukrainai. Šauliai prisideda prie pagalbos rinkimo, transporto priemonių perdavimo ir kitų paramos formų. Tačiau Kostas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad ši pagalba yra abipusė – ukrainiečiai taip pat dalijasi patirtimi su Lietuvos šauliais. Jie perduoda praktines žinias apie apkasų įrengimą, dronų naudojimą, karo realybėje pasiteisinusias taktikas ir pasirengimo svarbą.

Ši patirtis, pasak pašnekovo, yra itin vertinga, nes gaunama iš pirmų lūpų. Ji padeda geriau suprasti, kokių įgūdžių gali prireikti Lietuvai, ir stiprina šaulių pasirengimą veikti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Pilietiškumo ugdymas ir istorinė atmintis

Šaulių veikla neapsiriboja vien kariniu pasirengimu. Laidoje aptariamas darbas mokyklose, pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymas, jaunųjų šaulių stovyklos, šeimų įtraukimas į bendruomeninę veiklą. Kostas Ivanauskas pabrėžia, kad svarbu ne tik parengti žmogų veikti krizės metu, bet ir ugdyti pilietinę savimonę, atsakomybę už savo valstybę ir supratimą, kodėl laisvė nėra savaime duotas dalykas.

Svarbi 1003-iosios kuopos veiklos dalis – partizanų kovų vietų lankymas, bunkerių paieška, istorinės atminties ženklinimas ir Birželio 23-iosios sukilimo minėjimas. Pašnekovas primena, kad šauliai buvo svarbi laisvės kovų dalis, o daugelis jų patyrė sovietines represijas, buvo ištremti, sušaudyti arba žuvo kovose.

„Mūsų protėviai aukojo gyvybes ne tam, kad kažkam pasiduotų, o kovojo už laisvę.“

Kvietimas prisijungti

Pokalbio pabaigoje Kostas Ivanauskas kreipiasi į žmones, kurie galvoja apie Šaulių sąjungą, bet dar nedrįsta žengti pirmo žingsnio. Jo žinutė paprasta – reikia pabandyti. Ateiti, pamatyti, susipažinti su žmonėmis, suprasti veiklą ir tik tada apsispręsti. Šaulių sąjungoje gali būti reikalingi įvairių profesijų, amžiaus ir patirties žmonės: medikai, ryšio specialistai, inžinieriai, vairuotojai, instruktoriai, jaunimas ir vyresni bendruomenės nariai.

„Reikia pabandyti, visada reikia pabandyti, reikia ateit, pasižiūrėt.“

Ši „Vilniaus kodo“ laida – tai išsamus pokalbis apie šauliškumą kaip gyvą Lietuvos pilietiškumo formą. Apie istoriją, kuri prasideda dar sovietmečiu, apie žmones, kurie saugojo laisvės idėją, apie šiuolaikinius įgūdžius, kurių reikalauja naujos grėsmės, ir apie paprastą, bet labai svarbų apsisprendimą – būti pasirengusiam veikti Tėvynės labui.