„Skanus Vilnius“ laidos vedėjas Arūnas Starkus kalbina vyno ekspertą Petrą Jarašiūną apie vieną labiausiai intriguojančių, tačiau dažnai nepelnytai pamirštamų vyno pasaulio temų – saldžiuosius vynus. Nuo lengvų, burbuliuojančių muskato stiliaus vynų iki dešimtmečius brandintų porto, hereso ar soterno – šis pokalbis atskleidžia, kad saldumas vyne turi savo filosofiją, istoriją ir gilią kultūrinę prasmę.

„Aš visada sakau studentams – saldusis vynas yra ne pamirštas, o tiesiog dar netrastas“, – sako Petras Jarašiūnas.

Kaip gimsta saldumas vyne

Laidoje aptariami skirtingi būdai, kaip vyne atsiranda saldumas:
kai fermentacija sustabdoma, kai vynuogės vytinamos, kai jos užšąla, arba kai vynas pastiprinamas spiritu.

Petras paaiškina, kad saldusis vynas – tai ne tik skonio klausimas, bet ir istorijos bei technologijos sintezė. Čia svarbus ne cukraus kiekis, o pusiausvyra tarp saldumo, rūgšties ir aromato.

„Geras saldus vynas turi turėti istoriją – kodėl toks, iš kur kilęs, kokia jo filosofija. Tik tada jis tampa išskirtinis“, – teigia pašnekovas.

Lietuvos vynų ir desertų čempionato įspūdžiai

Arūnas Starkus su Petru aptaria ir Lietuvos vynų ir desertų derinių čempionatą, kuriame dalyvavo 23 komandos. Svečias pats konsultavo kelis dalyvius.
Diskusijoje aptariami sėkmingiausi deriniai – nuo muskato su rosmarinu iki braketo su avietėmis. Šie pavyzdžiai rodo, kad desertinis vynas gali būti subtilus, gaivus ir šiuolaikiškas.

„Kai desertui naudoji muskato vyną su rosmarinu ar kadagiu – atsiveria naujas skonio pasaulis,“ – pasakoja Petras.
„Saldus vynas čia tampa ne priedu, o lygiaverčiu partneriu desertui.“

Ledo vynas – gamtos dovana

Pokalbyje išsamiai pristatoma reta ledo vyno tradicija. Tai gėrimas, kuriam vynuogės skinamos tik tada, kai jas sukausto šaltis – dažnai vos keliomis dienomis per metus.

„Tai tarsi gamtos dovana – vynuogės turi išlikti sveikos iki žiemos, jas reikia skinti naktį, šaltyje, su pirštinėmis. Iš jų išspaudžiama tik dalis sulčių, bet koks aromatas!“ – dalijasi Petras.

Laidoje aptariama ir šiuolaikinė lietuviška patirtis – ledo sidro gamyba iš obolių. Nors technologija sudėtinga, tokie eksperimentai liudija, kad ir Lietuvoje gimsta desertinių gėrimų tradicija.

Kilnusis puvinys – gamtos stebuklas

Kita laidos tema – kilniojo puvinio (botrytis) vynai, tokie kaip Soternas, Tokajus ar vokiškas Trockenbeerenauslese.
Tai gėrimai, kuriuos formuoja pelėsis – paradoksaliai kilnus, nes jis džiovina vynuoges ir koncentruoja jų cukrų bei aromatus.

„Tas pelėsis pradurdamas uogą leidžia jai išdžiūti ant krūmo. Lieka tik saldus, koncentruotas nektaras – gamtos inžinerija savo gražiausiu pavidalu,“ – aiškina Jarašiūnas.

Kantrybės vertas skonis

Laidos pabaigoje – pokalbis apie vyno brandinimą. Kai kurie saldūs vynai, tokie kaip portai ar madieros, statinėse ilsisi dešimtmečius.

„Paragavęs porto, kuris brendo 40 metų, supranti, kad tai kelionė laiku. Tai ne tik gėrimas, tai istorija taurėje,“ – sako Petras.

Saldus vynas, pasak laidos svečio, moko kantrybės, pagarbos tradicijai ir gebėjimo atpažinti subtilų grožį.