Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina muzikos renginių organizatorių ir gyvos muzikos ambasadorių Žilviną „Jay“ Švarplį. Pokalbio centre – „Kaunas Blues“ festivalis, jo istorija, šių metų programa ir bliuzo samprata. Kalbėdamas apie Kaunas Blues, Žilvinas pasakoja apie daugiau nei du dešimtmečius trunkantį santykį su bliuzu ir gyva muzika, Čikagoje atrastą bliuzo kultūrą bei tai, kodėl bliuzas jam yra kur kas daugiau nei vien muzikos žanras. Pokalbyje taip pat pristatomas Kaunas ir išskirtinė „Kaunas Blues“ festivalio programa, kurioje susitinka skirtingi muzikos stiliai, atlikėjai ir gyvos muzikos patirtys.

„Kaunas Blues“ šiemet tampa ypatingu renginiu ir dėl ilgesnės organizatorių veiklos istorijos. Žilvinas pasakoja, kad jo kelias į bliuzą prasidėjo dar gyvenant Čikagoje, kur jis lankėsi skirtinguose bliuzo klubuose ir iš arti susipažino su šios muzikos kultūra. Ši patirtis vėliau tapo svarbiu pagrindu veiklai Lietuvoje – gyvos muzikos atlikėjų pristatymui ir bliuzo kultūros sklaidai.

„Per daugiau nei dvidešimt metų veiklos mes pradėjome vežti bliuzą į Lietuvą ir tapome vienais pirmųjų šios muzikos ambasadorių Baltijos šalyse. Viskas prasidėjo 2003 metais, kai tuo metu gyvenau Čikagoje. Ten pradėjau lankytis bliuzo klubuose ir taip užaugau su šia muzika.“

Bliuzas – daugiau nei muzikos žanras

Vienas svarbiausių pokalbio klausimų – kas apskritai yra bliuzas? Žilvinas į šį terminą siūlo pažvelgti gerokai plačiau. Jo teigimu, bliuzo negalima apsiriboti vien konkrečiu gitaros skambesiu ar tradiciniu muzikos stiliumi. Bliuzo esmė, pasak jo, slypi emocijoje ir žmogaus išgyvenimuose, todėl skirtingose kultūrose ir šalyse jis gali skambėti visiškai skirtingai.

Būtent dėl to „Kaunas Blues“ festivalio programoje atsiranda vietos įvairiai muzikai. Čia galima išgirsti folkloro, pasaulio muzikos ir kitų žanrų, kurie nebūtinai iš pirmo žvilgsnio atrodo susiję su bliuzu. Tačiau festivalio organizatoriui svarbiausia ne etiketė, o tai, kokią emociją muzika sukuria klausytojui.

„Pavyzdžiui, mūsų programoje galima išgirsti ir folklorinės, ir kitokios muzikos. Tiksliau, svarbiausia yra emocija ir išgyvenimas. Kiekviena šalis gali turėti savo bliuzą.“

Šią mintį Žilvinas apibendrina itin paprastai ir kartu labai plačiai: „Bliuzas yra mūsų gyvenimas.“

Festivalis, kuris jungia skirtingus žmones

Šių metų „Kaunas Blues“ festivalio šūkis – „Bliuzas jungia“. Pasak Žilvino, būtent bendrystė yra viena svarbiausių festivalio idėjų. Į renginius susirenka labai skirtingi žmonės – studentai, verslininkai, muzikos gerbėjai ir tie, kurie galbūt iki tol net nelaikė savęs bliuzo klausytojais.

Festivalio esmė, pasak pašnekovo, nėra vien klausytis konkretaus atlikėjo ar įvertinti, ar žmogui patinka tam tikras muzikos žanras. Svarbi pati patirtis – galimybė ateiti, pabūti tarp žmonių, atsitraukti nuo kasdienybės ir bent trumpam visiškai pasinerti į muziką.

„Nuo ateitininkų, studentų, verslininkų – susirenka visi. Tai yra tarsi pirtis, kuri visus sujungia į vieną didelę šventę.“

Todėl festivalis kviečia ne tik tuos, kurie jau gerai pažįsta bliuzą. Žilvinas sako, kad žmogus, net ir neturėdamas aiškaus santykio su šiuo muzikos žanru, festivalyje gali atrasti visai kitokią patirtį. Čia svarbus ne išankstinis žinojimas, o buvimas kartu, muzika ir emocija.

Ketvirtasis „Kaunas Blues“ festivalis

Pokalbyje Jūratė Pilibaitienė taip pat klausia, kuo šių metų festivalis skirsis nuo ankstesnių. Žilvinas akcentuoja daugiau nei dvidešimt metų trunkančią veiklą ir šių metų festivalio programos išskirtinumą. „Kaunas Blues“ šiemet tampa platesne muzikine kelione, kurioje bliuzo ribos sąmoningai plečiamos.

Pagrindinė vakarinė programa numatyta Kauno sporto halėje, o festivalio atidarymas vyks „Volfas Engelman“ galerijoje. Žilvinas pasakoja, kad Kauno sporto halė pasirinkta neatsitiktinai – jos istorija ir atmosfera, jo manymu, labai dera su bliuzo dvasia.

„Kauno halė yra ideali vieta. Nors ir paslėpus, jos sienos yra prisigėrusios rimto prakaito – tai ideali vieta festivaliui.“

Festivalio atidarymo akcentas – „Brushy One String“

Vienas iš išskirtinių šių metų festivalio programos vardų – iš Jamaikos atvykstantis „Brushy One String“. Žilvinas pasakoja apie atlikėją, kuris išgarsėjo internete ir išsiskiria itin neįprastu muzikavimo būdu – groja viena gitara ir viena styga.

Pašnekovas pabrėžia, kad būtent tokie atradimai ir yra svarbi festivalio dalis. Muzika gali nustebinti net tada, kai, atrodo, jai nereikia sudėtingos scenografijos ar daugybės atlikėjų. Kartais vieno žmogaus ir vienos stygos pakanka stipriai emocijai sukurti.

Žilvinas taip pat pasakoja, kad „Brushy One String“ muzikinis kelias susijęs su Jamaikos muzikos tradicija ir Bobo Marley įtaka. Atlikėjo istorija, jo gebėjimas išgauti garsą iš vienos stygos ir scenoje sukurti išskirtinę atmosferą tampa vienu iš festivalio netikėtumų.

Nemokama dienos programa – kitoks Kauno veidas

Dar viena svarbi pokalbio dalis – šeštadienio nemokama dienos programa. Žilvinas ypatingai kviečia Vilniaus klausytojus į Kauną atvykti traukiniu, kuriame jų lauks gyvos muzikos pasirodymai. Taip pati kelionė tampa festivalio dalimi.

Atvykus į Kauną, muzika nesibaigs koncertų salėje. Programa keliaus per miesto stoties rajoną, Šančius, Naujamiesčio erdves ir kitas vietas, kurios, pasak Žilvino, leidžia pamatyti kitokį Kauną.

Pašnekovas pabrėžia, kad organizatoriams buvo svarbu neapsiriboti miesto centru ar įprastomis koncertinėmis erdvėmis. Festivalio dalis keliasi į vietas, kuriose galima pajusti kitokią miesto atmosferą ir atrasti kasdieniam lankytojui galbūt mažiau pažįstamas erdves.

Žilvinas ragina vilniečius nebijoti šios kelionės ir festivalį patirti kaip nedidelį nuotykį. Jo teigimu, būtent išėjimas iš įprastos rutinos gali tapti svarbiausia visos dienos dalimi.

„Ir jeigu perlipsit per save, važiuosit, tai 100-200 procentų nepasigailėsit.“

Muzikinė įvairovė – nuo Turkijos iki klezmerio

Šeštadienio dienos programoje, pasak Žilvino, klausytojų laukia labai skirtinga muzika. Jis mini atlikėją iš Turkijos, klezmerio orkestrą, taip pat seniorų ansamblį „Nevystantys žiedai“. Tokia programa sąmoningai nutolsta nuo siauro požiūrio į bliuzą ir parodo, kad festivalio organizatoriams svarbus ne vien konkretus žanras.

„Visko pamatysit. Tokios įvairianybės nepamasysit.“

Ši įvairovė yra viena pagrindinių pokalbio temų. „Kaunas Blues“ pristatomas ne kaip festivalis, kuriame klausytojas turi iš anksto žinoti, ko tikėtis, bet kaip erdvė atradimams. Skirtingi atlikėjai, muzikos tradicijos, miesto vietos ir žmonės susijungia į vieną bendrą patirtį.

Bliuzas kaip emocija, bendrystė ir gyvenimas

Pokalbio metu vis sugrįžtama prie minties, kad bliuzas nėra vien muzikos stilius. Žilvino pasakojime jis tampa savotišku būdu patirti muziką ir gyvenimą – per emociją, bendrystę, spontaniškumą ir gyvą kontaktą.

Būtent tokia filosofija atsispindi ir „Kaunas Blues“ festivalio programoje. Joje telpa ne tik koncertai, bet ir kelionė traukiniu, gyva muzika netikėtose miesto vietose, skirtingų kultūrų atlikėjai, vakariniai pasirodymai ir galimybė pabūti kartu.

nes tai yra emocija, yra pasibuvimas, geras laikas, praleidimas.“

„Bet čia patinka ar nepatinka – ateini į festivalį, ir 99 procentais tau bus gerai, nes tai yra emocija, pasibuvimas ir geras laiko praleidimas.“

Pokalbis su Žilvinu „Jay“ Švarpliu kviečia į bliuzą pažvelgti plačiau – ne tik kaip į muzikos istoriją ar žanrą, bet kaip į patirtį, kuri gali jungti skirtingus žmones. O „Kaunas Blues“ festivalis šią idėją perkelia į skirtingas Kauno erdves ir muzikines tradicijas, suteikdamas klausytojams galimybę ne tik išgirsti bliuzą, bet ir jį patirti.