Laidoje „Skanus Vilnius“ Arūnas Starkus kalbina Ignatij Semionov – Lietuvos someljė čempioną, prancūziško restorano „Saint Malo“ someljė ir žmogų, kuris savo profesiją vadina ne darbu, o gyvenimo būdu. Tai atviras pokalbis apie vyno kultūrą, kasdienę discipliną, skonių įvairovę ir žmones, kurie kuria šią subtilią pasaulio tradiciją Lietuvoje.

Kelias nuo Gruzijos kvevri iki prancūziškos taurės

Ignatij pasakoja, kad jo ryšys su vynu prasidėjo dar vaikystėje, kai vasaras leisdavo pas močiutę Gruzijoje – šalyje, laikomoje vyno lopšiu. „Aš nemažai vasarų praleidau seniausioje vynininkystės šalyje pasaulyje. Tai dabar labai jaučiasi mano darbe – vyną pažįstu kitaip nei tie, kurie susipažįsta su juo vėliau“, – prisimena jis.

Močiutė turėjo savo mažą vynuogyną ir gamino vyną tradicinėje molinėje kvevri talpoje. Šis šeimos ritualas, anot Ignatij, tapo pirmuoju jo kelio žingsniu į vyno pasaulį. Vėliau sekė darbas restoranuose, barmeno patirtis, ir galiausiai – kvietimas prisijungti prie vieno geriausių Lietuvos someljė Martyno Pravilonio komandos. „Iš pradžių atsisakiau. Bet po mėnesio atėjau ir pasakiau: gerai. Tai buvo sprendimas, kuris viską pakeitė.“

Profesija, kuria gyveni kasdien

Someljė darbas dažnai atrodo romantiškas – taurės, degustacijos, elegancija. Tačiau, kaip sako Ignatij, už šios išorės slypi didžiulis darbas ir nuolatinis mokymasis.
„Kai pasieki aukštą someljė lygį, turi skirti kelias valandas per dieną – ragavimams, teorijai, knygoms. Jeigu nustoji domėtis, po metų jau nebesi aktualus.“

Jis pabrėžia, kad someljė profesija – tai ir atsakomybė, ir pasitikėjimo kūrimas. „Restorane svečias gali paklausti bet ko – ir tu turi žinoti atsakymą. Tai kelia viso restorano lygį, nes svečias jaučia, kad gali tavimi pasitikėti.“

Someljė, pasak Ignatij, yra ne tik vyno žinovas, bet ir komunikatorius tarp kultūrų, skonių ir žmonių. „Kiekviena taurė yra istorija. Tu ją turi perteikti svečiui taip, kad jis tą istoriją pajustų.“

Vyno kultūra Lietuvoje – nuo šably iki oranžinių vynų

Dirbdamas prancūziškame restorane „Saint Malo“, Ignatij kasdien stebi, kaip keičiasi lietuvių požiūris į vyną. „Absoliutus lyderis mūsų pardavimuose – šably. Visi nori šably. Tai žodis, kuris skamba prestižo kalba“, – šypsosi jis.

Tačiau lietuviai, anot someljė, tampa vis smalsesni. Jie noriau ragauja oranžinius, natūralius vynus, domisi kremanais, ieško autentiškų skonių. „Natūralūs vynai dar tik pradeda savo kelią Lietuvoje, bet manau, kad jų laikas ateis. Gal ne taip audringai kaip Skandinavijoje, bet susidomėjimas auga.“

Pasak jo, vyno pasirinkimas – tai visada ir psichologinis procesas: „Lengvas vynas žmonėms asocijuojasi su malonumu. Jie nori jaustis gerai, lengvai, jaukiai. Ir tai yra visiškai natūralu.“

Prancūzija, Gruzija ir pagarba tradicijai

Ignatij gyvenime susilieja dvi skirtingos kultūros – kartveliškas nuoširdumas ir prancūziška precizika. Jo požiūris į vyną formavosi iš šių dviejų pasaulių.
„Gruzijoje vynas – ne gėrimas, o kultūros dalis. Ten kiekviena šeima gamina savo vyną. Tai šalis, kur vynas vis dar turi sielą“, – pasakoja jis.

Tuo tarpu apie Prancūziją Ignatij kalba su pagarba ir žavesiu: „Prancūzai neturi baimės pokyčiams. Jie ragauja, eksperimentuoja, mokosi. Jiems gastronominis smalsumas – natūralus. Tai jų stiprybė.“

Anot someljė, būtent šis požiūris leidžia Prancūzijai išlaikyti lyderystę pasaulio vyno kultūroje, nes ji geba derinti tradiciją su naujovėmis – nuo cemento talpų iki amforų ir spontaniškos fermentacijos.

Someljė profesijos iššūkiai ir ateitis

Ignatij pripažįsta, kad šiandien someljė ir aptarnavimo sritis Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais. „Trūksta žmonių, kurie norėtų dirbti aptarnavime profesionaliai. Tai sunki, bet labai kilni profesija. Ji reikalauja laiko, žinių, kantrybės – o grąža ateina vėliau.“

Tačiau jis tiki, kad Lietuva jau pasiruošusi būti vyno kultūros dalimi. „Mes niekuo nesiskiriame nuo estų ar latvių. Tiesiog reikia kelių žmonių, kurie skirtų daugiau laiko, daugiau širdies. Tada viskas įmanoma.“

Ignatij viliasi, kad someljė profesija ateityje įgaus didesnį prestižą, o restoranų kultūra toliau augs. Jis kviečia jaunus žmones nebijoti rinktis šios krypties – nes tai profesija, kuri leidžia pažinti pasaulį, skonį ir patį žmogų.

Atraskite savo vyną

Pokalbis su Ignatij Semionov – tai kvietimas pažvelgti į vyną ne kaip į gėrimą, o kaip į kultūrą, istoriją ir bendravimo meną. Jame telpa tradicijos, kelionės, žinios ir pagarba žmogui, kuris stovi už kiekvienos taurės.

„Vynas – tai emocija. Ir kai ją pajunti, supranti, kad tai daugiau nei skonis. Tai gyvenimas“, – sako Ignatij Semionov.