Laidoje „Skanus Vilnius“ vedėjas Arūnas Starkus kalbina Gretą Skamaročiūtę – vieną geriausių Lietuvos barininkių, „Nomads“ baro atstovę ir pasaulio kokteilių čempionato laimėtoją. Pokalbis prasideda nuo tarptautinių barininkų varžybų: kaip jose vertinamas ne tik gėrimo skonis, bet ir idėja, technika, pasakojimas, gebėjimas improvizuoti bei sukurti patirtį, kuri išlieka atmintyje.

Čempionatai, kuriuose svarbu ne tik sumaišyti gėrimą

Greta pasakoja apie čempionatą, kuriame pagrindiniu ingredientu tapo portas. Šio konkurso tikslas buvo parodyti, kad portas gali būti ne tik klasikinis gėrimas po vakarienės, bet ir šiuolaikinės miksologijos dalis. Dalyviai kūrė kokteilius savo šalyse, o vėliau susitiko Porte, kur turėjo pristatyti savo kūrinius ir improvizuoti su netikėtai pateiktais ingredientais.

„Turėjome greitai sukurti ir pasakojimą, ir receptūrą, ir greitai pasiruošti tuos ingredientus.“

Greta savo kokteilyje portą pasirinko kaip deserto pagrindą, tačiau nepatiekė jo tiesiog kaip saldaus pabaigos gėrimo. Ji derino raudoną portą, kavos sirupą su demeraros cukrumi, konjaką, kepintą sviestą ir sūrią grietinėlę. Taip gimė kokteilis, kuriame susitiko deserto idėja, šiuolaikinė baro kalba ir netikėtas skonio pasakojimas.

Kūryba bare ir meno akademijos patirtis

Pokalbyje atsiskleidžia ir netikėtas Gretos kelias į barų pasaulį. Ji baigė Dailės akademiją, o jos magistrinio darbo dalimi tapo kokteilių vakarėlis kaip performansas. Norėdama jam pasiruošti, Greta pradėjo dirbti bare – ir galiausiai ši sritis tapo jos profesiniu keliu.

„Aš neplanavau, kad mano karjera kaip menininkės taip pasisuks, kad tapsiu barmene.“

Pasak Gretos, meno studijos ir baro darbas susijungė labai natūraliai. Kokteilis jai nėra tik receptas ar skonių kombinacija. Tai gali būti kūrinys, patirtis, pasakojimas, nuotaika, vaizdas ir emocija. Bare, kuriame ji dirba, meniu keičiamas kas kelis mėnesius, todėl kūryba tampa kasdieniu darbu. Sezoniniai kokteiliai gali būti įkvėpti spektaklių, muzikos albumų, filmų ar paveikslų.

„Tik pasitvirtinę vienus receptus, truputį pailsim ir iš karto pradedam virti prie naujų.“

Klasika, kuri vis dar gyva

Laidoje daug dėmesio skiriama ir populiariausiems pasaulio kokteiliams. Arūnas Starkus su Greta kalbasi apie negroni, old fashioned, aperol spritz, espresso martini, margaritas ir palomas. Greta paaiškina, kodėl klasikiniai kokteiliai išlieka aktualūs: jie yra laiko patikrinti, saugūs, bet kartu paliekantys vietos interpretacijai.

Negroni gali būti pagamintas iš tų pačių trijų ingredientų, tačiau skirtingi džinai, vermutai ar bitteriai jį gali paversti visiškai kitu gėrimu. Old fashioned remiasi amerikietiško viskio kultūra, o negroni atkeliauja iš itališkos aperityvo tradicijos. Greta pabrėžia, kad šie skoniai išpopuliarėjo neatsitiktinai – jie susiję su platesnėmis kultūrinėmis tradicijomis, įpročiais ir tuo, kaip žmonės mokosi gerti bei ragauti.

Aperol spritz, paloma ir vasaros gėrimų mada

Pokalbyje aptariama ir tai, kodėl vos atšilus orams miestų terasos nusidažo oranžine aperol spritz spalva. Greta pastebi, kad tai labai sezoniškas gėrimas: šaltuoju metu jis beveik dingsta, o pakilus temperatūrai vėl tampa vienu ryškiausių vasaros simbolių.

Tuo metu paloma, pasak pašnekovės, sparčiai populiarėja, ypač Pietų Europoje. Tai gaivus, vaisiškas, mažiau rūgštus nei margarita kokteilis, kuris tampa alternatyva klasikiniams vasaros gėrimams. Greta pastebi, kad žmonės vieni renkasi saugius, gerai pažįstamus skonius, o kiti ieško nuotykio taurėje – net jeigu tas nuotykis nebūtinai iškart patiks.

Nealkoholiniai kokteiliai – ne kompromisas, o atskira kategorija

Svarbi pokalbio tema – nealkoholiniai kokteiliai. Greta pasakoja, kad jų populiarumas auga visame pasaulyje, o kartu keičiasi ir požiūris: nealkoholinis kokteilis nebėra tik sultys, vanduo ar limonadas. Jis gali būti toks pat kompleksiškas, įdomus ir gastronomiškas kaip alkoholinis gėrimas.

„Populiarėja supratimas, kad nealkoholinis kokteilis gali būti tiek pat skanus, tiek pat įdomus, kaip ir alkoholinis.“

Pasak Gretos, kuriant nealkoholinius kokteilius reikia ieškoti būdų, kaip sukurti gėrimo kūną, struktūrą ir skonio kelionę be alkoholio. Tam gali būti naudojami taninai iš arbatos, kartumas, rūgštis, naminiai ingredientai ar nealkoholinės džino, vermuto bei bitterių alternatyvos. Saldumas yra tik vienas iš būdų suteikti gėrimui tvirtumo, bet tikrai ne vienintelis.

Barų kultūra Lietuvoje ir sąmoningas vartojimas

Laidoje kalbama ir apie platesnę barų kultūrą Lietuvoje. Greta pasakoja apie bandymus Lietuvą įrašyti į tarptautinį gėrimų kultūros žemėlapį, apie barų renginius, edukaciją ir sunkumus, su kuriais susiduriama dėl griežtų alkoholio reklamos ribojimų. Vis dėlto, jos požiūriu, tikslas nėra skatinti vartojimą. Tikslas – ugdyti skonio, kokybės ir sąmoningumo kultūrą.

„Norisi skatinti ne vartoti alkoholį, o ugdyti kultūrą kaip gastronominę, skoninę ir pačią vartojimo kultūrą.“

Greta pabrėžia, kad vartotojui svarbu mokytis atskirti kokybišką produktą nuo nekokybiško, suprasti, už ką mokami pinigai, ir rinktis mažiau, bet geriau. Pasak jos, Lietuvoje dar juntamas senesnis požiūris, orientuotas į kainą ir kiekį, tačiau vis labiau ryškėja tendencija vertinti kokybę, skonį ir patirtį.

Barmenas kaip skonių vedlys

Pokalbio pabaigoje Greta kalba apie mokymąsi – tiek barmenų, tiek lankytojų. Barmenai dažnai mokosi iš kitų barmenų, knygų, socialinių tinklų, kelionių ir kasdienės praktikos. Tačiau tikrasis žinojimas ateina ragaujant, analizuojant ir kalbantis. Geras barmenas gali tapti vedliu, kuris padeda žmogui suprasti, kas yra taurėje, kodėl skoniai dera, kuo vienas gėrimas skiriasi nuo kito ir kaip atrasti tai, kas patinka asmeniškai.

Pokalbis – apie daug daugiau nei kokteilius. Tai laida apie kūrybą, skonį, svetingumą, sąmoningą vartojimą ir barą kaip vietą, kurioje susitinka menas, gastronomija, istorijos ir žmonės.