Laidoje „Rašytojų Vilnius“ vedėja Silvija Stankevičiūtė kalbina rašytoją Rasą Sagę, kurios kūryboje svarbią vietą užima emigracijos, lietuviškos tapatybės ir lietuvių kalbos temos. Pokalbio centre – autorės romanas „Ugnis jos kauluose“, gyvenimas Nyderlanduose, ryšys su Vilniumi bei lietuvių diasporos patirtys. Laidoje aptariama, kaip gyvenimas svetur keičia žmogaus santykį su gimtine, kalba ir kūryba, o asmeninės patirtys tampa įkvėpimu literatūrai bei naujam požiūriui į lietuvišką tapatybę.

„Vilnius užima labai svarbią vietą mano širdyje ir visoje būtyje. Mano namai yra Vilnius.“

Kai emigracija tampa kūrybos pradžia

Rasa Sagė pasakoja, kad išvykimas į Nyderlandus iš pradžių buvo planuojamas vos keleriems metams. Tačiau gyvenimas susiklostė kitaip, o būtent emigracijos patirtys tapo impulsu pradėti rašyti romanus. Autorė atvirai dalijasi, kaip nauja kultūra, kalba ir iššūkiai paskatino pažvelgti į save iš naujos perspektyvos ir atrasti temas, kurios vėliau sugulė į jos knygas.

„Nebūčiau patyrusi to, ką patyriau, jeigu būčiau gyvenusi toliau Vilniuje. Tos patirties pasekmėje gimė mano pirmasis romanas.“

Kalba – svarbiausia tapatybės dalis

Viena pagrindinių pokalbio temų – lietuviškos tapatybės išsaugojimas gyvenant svetur. Rašytoja svarsto, kaip žmogų keičia kita kalba, kodėl dvikalbystė praturtina, tačiau kartu kelia ir vidinių klausimų apie priklausymą bei savastį.

„Kalbėdama lietuviškai aš esu lietuvė. Kalbėdama olandiškai, aš esu tarsi kita asmenybė.“

Diskusijoje kalbama ir apie tai, kodėl lietuvių kalba išlieka stipriu emociniu ryšiu su gimtine net tiems, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleidžia už Lietuvos ribų.

„Ugnis jos kauluose“ – romanas apie istoriją, stiprybę ir žmogų

Didelė pokalbio dalis skiriama naujausiam Rasos Sagės romanui „Ugnis jos kauluose“. Autorė pasakoja, kaip gimė knygos idėja, kodėl pasirinko pasakoti trijų kartų moterų istorijas ir kaip rinko istorinę medžiagą, siekdama kuo tiksliau perteikti skirtingų laikotarpių emigracijos patirtis.

Knygoje nagrinėjamos priverstinės migracijos, prisitaikymo svetimoje šalyje, istorinės atminties ir ryšio su Lietuva temos. Autorė pabrėžia, kad šios istorijos paremtos ne tik vaizduote, bet ir gausybe tikrų žmonių pasakojimų bei istorinių šaltinių.

„Norėjau atskleisti, kokie lietuviai yra stiprūs žmonės. Jie prisitaiko, išgyvena ir vis tiek randa jėgų eiti pirmyn.“

Lietuvių bendruomenė užsienyje – daugiau nei bendravimas

Pokalbio metu aptariama ir lietuvių bendruomenių svarba gyvenant emigracijoje. Rasa Sagė pasakoja apie Nyderlanduose įkurtą skaitytojų klubą, kuris tapo ne tik vieta kalbėti apie literatūrą, bet ir bendrystės erdve.

„Bendravimas su savo tautybės žmonėmis ir kalbėjimas gimtąja kalba yra absoliuti terapija.“

Autorė įsitikinusi, kad ryšys su lietuvių bendruomene padeda ne tik išlaikyti kalbą, bet ir sustiprina emocinį ryšį su gimtine.

Būti savimi – svarbiausia gyvenimo pamoka

Pokalbio pabaigoje Rasa Sagė dalijasi mintimis apie kūrybą, vertimus, darbą su kitų autorių tekstais ir ateities planus. Vis dėlto svarbiausia jos išvada – žmogui nereikia stengtis tapti „tobulu“ nei savo, nei svetimoje šalyje.

„Svarbiausia būti savimi. Nesistengti būti nei gera olande, nei gera lietuve – tiesiog būti autentišku savimi.“

Tai pokalbis apie literatūrą, emigraciją, istoriją, kalbą ir žmones. Apie tai, kaip gyvenimas tarp dviejų šalių leidžia iš naujo atrasti savo šaknis, o kūryba tampa būdu ne tik papasakoti istorijas, bet ir geriau suprasti save.

Laidą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.