Laidoje „Rašytojų Vilnius“ vedėja Silvija Stankevičiūtė kalbina poetą, leidėją ir leidyklos „Slinktys“ vadovą Juozą Žitkauską. Tai išsamus ir jautrus pokalbis apie žmogaus santykį su miestu, gimtąja kalba ir kūryba, kuri gimsta iš patirčių, vietų ir atminties.

Vilnius kaip likimas

Pokalbio pradžioje atsiskleidžia ypatingas pašnekovo ryšys su sostine. Dar vaikystėje pajusta trauka Vilniui ilgainiui virto gyvenimo kryptimi. Miestas čia suvokiamas ne tik kaip geografinė vieta, bet ir kaip vidinis pasirinkimas ar net likimas.

„Vilnius pasirinka žmones. Tai va, tai mane Vilnius pasirinko.“

Juozas Žitkauskas dalijasi prisiminimais apie pirmąsias keliones į Vilnių, studijų pasirinkimus ir ilgainiui susiformavusį jausmą, kad būtent čia yra jo vieta.

Tapatybė tarp Dzūkijos ir sostinės

Laidoje daug dėmesio skiriama vilnietiškos ir dzūkiškos tapatybės santykiui. Pašnekovas atvirai kalba apie nuolatinę vidinę įtampą tarp gimtųjų vietų ir miesto, kuriame gyvena.

„Būdamas Vilniuje, aš jaučiuosi būdamas Dzūkijoje.“

Dzūkija jam išlieka emociniu pagrindu, o Vilnius – erdve, kurioje galima į ją pažvelgti iš šalies. Šis atstumas, pasak poeto, leidžia aiškiau matyti ir reflektuoti savo šaknis.

Tarmė kaip kūrybos kalba

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – dzūkų tarmės reikšmė kūryboje. Juozas Žitkauskas pasakoja apie kelią iki rašymo tarme ir apie tai, kaip kalba tampa priemone išreikšti giliausius jausmus.

„Man tarmė yra gimtoji mano kalba.“

Jis atskleidžia, kad dalis tekstų gimsta natūraliai dzūkiškai, ypač tie, kurie susiję su tėviške, prisiminimais ar vaikystės patirtimis. Tarmė čia veikia kaip emocinis kanalas, leidžiantis tiksliau perteikti vidinį pasaulį.

Vietos ir atmintis kūryboje

Pokalbyje aptariama ir geografinių vietų svarba poezijoje. Druskininkai, Kapčiamiestis ir Vilnius tampa ne tik fonu, bet ir aktyviais kūrybos elementais.

„Vietovės man yra svarbios, ypač tos, kurios yra susietos su mano gyvenimu.“

Šios vietos saugo asmenines istorijas, kurios virsta eilėraščiais, kupinais nostalgijos, jautrumo ir autentiškumo.

Bendruomenė ir vienatvė

Juozas Žitkauskas dalijasi mintimis apie bendruomeniškumą, kuris ryškiai atsispindi jo kūryboje, nors pats save apibūdina kaip gana vienišą žmogų. Jis prisimena vaikystės patirtis, kuriose bendruomenė vaidino svarbų vaidmenį, ir svarsto apie jos reikšmę šiandien.

Muzika ir kūrybos ritmas

Ne mažiau svarbi tema – muzikos vieta gyvenime ir kūryboje. Poetas kalba apie muziką kaip savotišką terapiją, įkvėpimo šaltinį ir kūrybinio ritmo dalį.

Leidyba ir kultūrinė veikla

Pokalbio pabaigoje aptariama leidybos situacija Lietuvoje ir leidyklos „Slinktys“ veikla. Juozas Žitkauskas atvirai kalba apie iššūkius, su kuriais susiduria leidėjai, ir apie nuoseklų darbą stiprinant poezijos leidybą.

Ši laida – tai ne tik pokalbis apie literatūrą, bet ir gilesnis žvilgsnis į žmogaus santykį su kalba, vieta ir savimi. Juozas Žitkauskas kviečia iš naujo pažvelgti į Vilnių ir savo šaknis – per atmintį, kūrybą ir gyvą žodį.

Laidą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.