Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbino Jaunimo linijos komunikacijos vadovę Sandrą Bernotaitę. Šis pokalbis skirtas artėjančiai nacionalinei akcijai „Žalia šviesa gyvenimui“, kuri spalio 10-ąją jau penktą kartą apjungs Lietuvą, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną.

„Apie emocinę sveikatą Lietuvoje vis dar kalbame nepakankamai. Todėl norime šią dieną simboliškai atkreipti dėmesį į jausmų svarbą ir pradėti nuo paprasčiausių pokalbių – paklausti vieni kitų, kaip iš tikrųjų sekasi,“ – sako Sandra Bernotaitė.

Kodėl būtent žalia spalva?

Akcijos pavadinimas ir simbolika pasirinkti neatsitiktinai. Žalia spalva – tai vilties, gyvybės, atgavos ženklas. Ji kviečia kalbėtis, įveikti tylą ir parodyti, kad jausmai yra svarbūs.

„Žalia spalva reiškia viltį, norą gyventi, leidimą gyventi. Tai ir tiesioginė, ir perkeltinė prasmė – uždegti žalią šviesą jausmams ir kalbėjimuisi,“ – pasakoja pašnekovė.

Spalio 10-ąją visa Lietuva nusidažys žaliai – nuo miestų tiltų ir pastatų iki žmonių langų. Tai simbolinis, bet labai stiprus ženklas, vienijantis bendruomenes visoje šalyje.

Renginiai, kurie kvies įsitraukti

Akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ neapsiriboja vien simboline spalva – tądien vyks įvairūs renginiai Vilniuje ir Kaune.

• 10:00 val. – Jaunimo linija pristatys specialiai parengtas emocinio atsparumo pamokas Lietuvos mokykloms.
• 13:00 val. Kaune – vyks konferencija apie emocinį atsparumą su ekspertais ir diskusijomis.
• 17:00 val. Vilniuje, „Kablyje“ – jaunimui skirtas renginys su savanorių pristatymais, diskusija apie nerimą dėl karo, stand-up pasirodymais ir koncertu.
• 19:00 val. – visoje Lietuvoje žaliai nušvis tiltai, pastatai ir langai, taip simboliškai uždegant žalią šviesą gyvenimui.

„Kviečiame vilniečius, kauniečius ir visus Lietuvos gyventojus – būkite kartu. Prisidėti galima labai paprastai: uždegti žalią šviesą lange, apsirengti žaliai, pasidalyti socialiniuose tinkluose ar tiesiog atvirai pakalbėti su artimu žmogumi apie emocinę sveikatą,“ – sako Sandra Bernotaitė.

Jaunimo aktualijos šiandien

Jaunimo linija kasdien išklauso šimtus pokalbių telefonu ir internetu. Iš jų išryškėja temos, kurios šiandien aktualiausios jauniems žmonėms.„Pastebime, kad net 64 % visų pokalbių yra apie savižalą. Tai didžiulis skaičius, kuris mus pačius labai nustebino. Taip pat dažnos temos – vienišumas, nerimas, santykiai su tėvais, draugais ar net su pačiu savimi,“ – dalijasi Sandra.

Šios temos rodo, kad jauni žmonės ieško ryšio, jie nori būti išgirsti ir suprasti. Būtent todėl tokios akcijos yra svarbios – jos ne tik kelia sąmoningumą, bet ir skatina atviriau kalbėti apie problemas, kurios dažnai lieka šešėlyje.

Empatija – kasdienė praktika

Vienas iš akcijos tikslų – parodyti, kad rūpestis vieni kitais prasideda nuo mažų, bet prasmingų veiksmų.

„Paklausti „kaip jautiesi?“ neužtenka. Svarbiausia – nuoširdžiai išgirsti atsakymą. Empatija yra raumuo, kurį galime treniruoti kasdien, ir kiekvienas galime jį sustiprinti,“ – pabrėžia Jaunimo linijos atstovė.

Ši mintis ypač svarbi šiandien, kai daugelis žmonių gyvena nuolatiniame skubėjime ir streso fone. Atviras pokalbis gali tapti pirmu žingsniu į pagalbą, paramą ir geresnę emocinę sveikatą.

Kviečianti bendrystė

Akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ prasidėjo prieš penkerius metus nuo mažos iniciatyvos – apšviestų tiltų. Šiandien ji išaugo į nacionalinį judėjimą, kuris vienija bendruomenes, mokyklas, savivaldybes ir institucijas visoje šalyje.

„Tai ne tik akcija, tai pilietinis judėjimas už emocinę sveikatą, už drąsą kalbėti, už viltį. Kiekvieno žmogaus indėlis svarbus, nes tik kartu galime padaryti pokytį,“ – sako Sandra Bernotaitė.

Kaip galite prisidėti jūs?

• Uždekite žalią šviesą savo lange spalio 10 d. 19 val.
• Pasipuoškite žaliai ir dalinkitės nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
• Skirkite laiko nuoširdžiam pokalbiui apie emocinę sveikatą.
• Dalyvaukite renginiuose Vilniuje ar Kaune.
• Pasidomėkite Jaunimo linijos veikla ir, jei galite, tapkite savanoriu.

Spalio 10-ąją Lietuva nusidažys žaliai – tai bus ne tik graži vizualinė akcija, bet ir bendras kvietimas sustoti, paklausti savęs bei kitų, kaip jaučiamės. Tai priminimas, kad emocinė sveikata yra neatsiejama gyvenimo dalis, o empatija ir atvirumas – mūsų stiprybė.