Labas, Vilniau! laidoje vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno plėtros vadovę Justę Liaugaudę. Šis pokalbis atveria duris į pasaulį, kuriame raudona nosis tampa ne tik juoko, bet ir terapijos simboliu – pasaulį, kuriame improvizacija, empatija ir žaismė padeda žmonėms susidoroti su sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.
Organizacija, kuri keičia požiūrį į ligonines
„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ Lietuvoje veikia nuo 2010 m. ir priklauso tarptautiniam tinklui „Red Nose International“. Per penkiolika metų komanda užaugo iki 29 profesionalių aktorių, dirbančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir keliaujančių po įvairias Lietuvos įstaigas – ligonines, senjorų globos namus, specialiąsias mokyklas.
Klounai ne tik linksmina, bet ir padeda sukurti saugią, šviesesnę emocinę atmosferą pacientams bei jų artimiesiems. Kaip sako Justė: „Kartais atrodo, kad ligoninėje viskas griežta ir privaloma. O klounas yra tas, kuriam galima pasakyti ‘ne’. Ir tai vaikams ar paaugliams suteikia galios jausmą, kad jie kontroliuoja bent dalį situacijos.“
Kaip tampama gydytoju klounu?
Norint tapti šios organizacijos nariu, neužtenka vien geros širdies ar aktorinės patirties. Pretendentai praeina net trijų etapų atranką – iš 30 kandidatų atrenkami vos keli.
„Kad patektum į Raudonas nosis, reikia daug daugiau nei noro ar gerumo. Reikia empatijos, gebėjimo dirbti poroje, improvizacijos įgūdžių. Humoras turi būti toks, kuris priverčia atsiverti, o ne užsisklęsti,“ – pasakoja Justė.
Be to, aktoriai nuolat tobulinasi Austrijos „School of Humor“, kur mokomi ne tik teatro, bet ir psichologijos, vaikų raidos, bendravimo krizės situacijose.
Klounai palatose: nuo nuostabos iki šypsenos
Vienas stipriausių klounų darbo momentų – nuostaba, kurią jie sukelia atvėrę palatos duris. Ši emocija tampa atspirties tašku.
„Kai duris atidaro klounas, tu visada patiri nuostabą. Tą akimirką mes skaitome emocijas palatoje – ar vaikas išsigandęs, ar tėvai nerimauja, ar senjoras jaučiasi vienišas. Tik tada gimsta tikra improvizacija,“ – aiškina Justė.
Klounų improvizacijos gali būti labai įvairios – nuo paprasto pokšto apie neveikiančią lovą iki netikėto roko hito atlikimo kartu su paaugliu pacientu. Tokios akimirkos dažnai palieka ilgalaikį įspūdį.
Juoko procedūra ir pagalba medikams
Ypatinga programa – „Juoko procedūra“, skirta vaikams prieš operacijas. Klounai padeda mažiesiems nusiraminti, o kartu palaiko ir medikus.
„Prieš 15 metų gydytojams buvo klausimas: ką jūs čia veikiate? O dabar jie patys klausia, ar tą dieną dirbs klounai. Jie žino, kad emocinė atmosfera palatoje lemia daug, ir dažnai įsitraukia kartu – dainuoja, šoka, improvizuoja,“ – sako Justė.
Tokios patirtys ne tik mažina įtampą pacientams, bet ir stiprina komandos dvasią tarp medikų.
Emocinis svoris ir parama klounams
Darbas su sunkiai sergančiais vaikais, jų šeimomis ar vienišais senjorais gali būti labai emociškai sunkus. Todėl organizacija rūpinasi savo aktoriais – jie dalyvauja supervizijose, gauna psichologinę pagalbą, dalinasi patirtimis tarpusavyje.
Kodėl žaismė svarbi visiems?
Nors daug kas įsivaizduoja, kad juokas reikalingas tik vaikams, pokalbyje Justė akcentuoja, kad žaismė svarbi kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus.
„Kartais suaugusieji pamiršta, kad žaismas yra būtinas. Net ir ligoninėje galima pažvelgti į situaciją lengviau, su humoru. Tada atsiranda jėgų eiti pirmyn,“ – primena ji.
Šis pokalbis – tai kelionė po pasaulį, kuriame raudona nosis tampa raktu į šypsenas, tikrą ryšį ir emocinę sveikatą. Tai istorijos apie žmones, kurie pasirenka gydyti ne vaistais, o humoru – ir neretai tai tampa stipriausiu vaistu.