„Labas, Vilniau!“ laidoje, kurios vedėja – Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė, šį kartą pasitiko ypatingą viešnią – atlikėją Giedrę Kilčiauskienę. Ji pristatė savo naujausią kūrinį „Jei Dievui būtų gimusi dukra“, pasidalino mintimis apie kūrybos procesą, pasakojo apie dainos vizualinę interpretaciją bei diskutavo apie muzikos prasmę, jausmus ir publikos vaidmenį. Pokalbis tapo ne tik dainos premjera, bet ir nuoširdžiu gyvenimo atspindžiu, kuriame atsiskleidė menininkės tikrumas.
Nauja daina – daugiasluoksnė istorija
Atlikėja atviravo, kad naujausio kūrinio gimimas buvo ilgai lauktas procesas. Dainos pavadinimas „Jei Dievui būtų gimusi dukra“ provokuoja klausimus ir kviečia klausytojus į asmeninių interpretacijų kelionę. „Nuveikiau kažkokius dalykus, pasakiau tai, ką norėjau pasakyti, paklausiau to, ko norėjau paklausti. Ir dabar man labai yra svarbus tas atgalinis ryšys, koks jis bebūtų,“ – sakė Giedrė. Ji pripažįsta, kad kūrinys persmelktas daugiasluoksnėmis prasmėmis ir kiekvienas žmogus jį gali išgirsti savaip: „Daina turi daug sluoksnių, galima labai įvairiai ją pasižiūrėti… kiekvienas pamatė ten kitokias prasmes. Tai manau, kad čia dainos yra didžiulis privalumas.“
Kūrybos tikrumas ir jausmų autentiškumas
Giedrė neabejoja – jos muzikoje telpa visas gyvenimas, be pagražinimų. „Aš sakyčiau, kad šimtas. Nes iš principo aš tai, ką matau, tai, ką jaučiu – apie tai ir dainuoju. Tai viskas yra tikra,“ – pabrėžė atlikėja. Ji neslepia, kad neretai kasdienybės išgyvenimai virsta eilėmis, o konfliktai – dainomis. Tokiu būdu net sunkesnės patirtys tampa muzikine išraiška, kurią galima dalintis su klausytojais. Tai, kas galėtų būti tik skausmas, tampa kūrybos medžiaga ir įgauna naują formą.
Vaizdo klipas: dukra ir legenda vienoje istorijoje
Naująją dainą lydi ir jautrus vaizdo klipas, kurtas kartu su režisiere Indre Iškute. Joje vaizduojama mergaitės augimo istorija – nuo vaikystės iki atradimų pasaulyje. Klipe nusifilmavo ne tik Giedrės dukra Gabija, bet ir legendinis aktorius Juozas Budraitis. „Režisierė labai gražiai pasakė, kad tai istorija apie mergaitės augimą kaime, kur jai leista būti, bet nebuvo pagalvota apie jos būtį. Ir čia viskas susideda,“ – pasakojo Giedrė. Tokiu būdu dainos klausymas tampa ne tik muzikine, bet ir vizualine patirtimi, leidžiančia pajusti kūrinio gilumą dar kitaip.
Publikos svarba ir kūrybinės paieškos
Atlikėja pripažįsta, kad publikos vaidmuo jos kūryboje yra labai didelis. Ji nuolat ieško naujo skambesio ir stengiasi nepasikartoti. „Su šita daina turiu tokį begalinį vidinį džiaugsmą, kad išlipau iš kažkokio rato, nes ji skamba kitaip nei anksčiau,“ – sako Giedrė. Ji kartu pažymi, kad nors kūryba yra labai asmeniška, ją visada lydi mintis apie klausytoją, kuris įneša papildomą interpretaciją ir gyvybę.
Koncertai – gyva patirtis
Naująją dainą artimiausiu metu klausytojai galės išgirsti gyvai. Atlikėja jau ruošiasi trims išskirtiniams koncertams: spalio 10 d. Kauno dramos teatre, gruodžio 10 d. Vilniaus LVSO koncertų salėje ir gruodžio 13 d. Klaipėdos muzikiniame teatre. Šiuose pasirodymuose skambės specialiai parengta akustinė programa, kuri leis dar kitaip patirti ir naujausią kūrinį, ir ankstesnes dainas.
Laidos pabaigoje Giedrė paliko ypatingą palinkėjimą:
„Aš linkiu neprarasti smalsumo. Ir kad tai būtų variklis – kažką veikti, kurti, kažką apkabinti, saugoti. Linkiu, kad kiltų klausimai ir kitiems žmonėms.“ Tai buvo nuoširdus priminimas, kad kūryba ir gyvenimas neprasideda ir nesibaigia atsakymais – dažniausiai viską į priekį veda būtent klausimai.
