Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje sparčiai auga, o vienu svarbiausių šios meno krypties renginių tampa šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“, kasmet vykstantis Menų spaustuvėje. Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbina „Taigi Cirkas“ kūrėjas Eleną Kosovec ir Izabelę Kuzelytę bei festivalio programos sudarytoją Gabrielę Kondrotaitę. Pokalbio centre – festivalį atidarysianti spektaklio „SAUCISSON“ premjera, šiuolaikinio cirko kūrybos procesai ir šio scenos meno raida Lietuvoje. Viešnios pasakoja, kuo šiuolaikinis cirkas skiriasi nuo tradicinio, kaip gimsta tarptautiniu mastu pristatomi spektakliai ir kodėl šis menas vis dažniau kviečia ne tik stebėtis, bet ir pažvelgti į žmogų, laiką bei visuomenę nauju kampu.

Pokalbio metu griaunami vis dar gajūs stereotipai apie cirką. Pašnekovės aiškina, kad šiuolaikinis cirkas nebėra siejamas su tradiciniais numeriais ar gyvūnų pasirodymais. Šiandien jis artimesnis teatrui ir šiuolaikiniam šokiui – čia svarbiausia istorija, žmogaus patirtis ir emocinis ryšys su žiūrovu.

Kaip pasakoja Elena Kosovec, šiuolaikinio cirko spektakliai gimsta ne iš noro pademonstruoti sudėtingus triukus, o iš asmeninių išgyvenimų.

„Šiuolaikinio cirko kūriniai dažnai kuriami iš asmeninių patirčių arba labiau pažeidžiamų kažkokių tokių vietų.“

Būtent todėl šis menas vis dažniau kalba apie žmogų, jo santykį su savimi ir aplinka, o ne vien apie fizinius gebėjimus.

Kaip gimė spektaklis „SAUCISSON“?

Festivalį atidarysianti premjera „SAUCISSON“ gimė iš, atrodytų, visiškai absurdiškos idėjos. Dirbdamos su oro akrobatikos virvėmis kūrėjos juokavo, kad didelė jų gyvenimo dalis sukasi aplink „medžiaginę dešrą“. Tačiau humoras netrukus virto rimtu kūrybiniu tyrimu.

Spektaklyje nagrinėjamos moteriškumo, atlikėjo kūno, žvilgsnio, stebėjimo ir cirko rekvizito reikšmės temos. Kūrėjos sąmoningai siekia permąstyti nusistovėjusius požiūrius į kūną ir sceną.

„Mes norime toliau tęsti tas idėjas, kad nėra galiojimo laiko kūnui… Mes turėtume plėsti tas ribas, kur mes esame susikišę ideologiškai.“

Festivalis, iš kurio gimė bendruomenė

Gabrielė Kondrotaitė primena, kad „Helium“ yra ne tik festivalis – jis tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje apskritai susiformavo šiuolaikinio cirko bendruomenė. Pirmiausia atsirado festivalis, o tik vėliau – vis daugiau lietuvių kūrėjų, kurie, įkvėpti užsienio menininkų darbų, pradėjo kurti savąjį šiuolaikinio cirko lauką.

Šių metų programą vienija laiko tema. Organizatoriai kviečia bent trumpam sustoti ir pažvelgti į kasdienybę lėtesniu ritmu.

„Šioje programoje cirkas stebins, bet iš kitos pusės – iš laiko sulėtinimo pusės… kvietimas sulėtėti tam skubančiam žmogui, pajausti tą laiką.“

Kūryba, draugystė ir nuolatinis augimas

Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė pasakoja, kad jų kūrybinė partnerystė užaugo iš ilgametės draugystės. Rezidencijos skirtingose Europos šalyse, bendri projektai ir nuolatinis ieškojimas tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi.

Kalbėdamos apie savo kelią, kūrėjos pripažįsta, kad svarbiausia buvo išmokti pasitikėti savimi ir nepasiduoti aplinkinių abejonėms.

„Varyk į priekį ir neklausyk kiekvieno žodžio, ką tau sako iš išorės… bus ir tarptautinių sėkmių, bus ir nesėkmių, bet tiesiog varyk.“

Izabelė priduria, kad kūryboje svarbu ne tik tikėti savimi, bet ir suprasti santykį su kitais žmonėmis bei laiku.

„Reikia suprasti tą bendrą balansą tarp savęs ir kitų, ir laiko.“