Vilnius FM Gyvai
Transliuojama

LABAS, VILNIAU! Elena Lipnevičienė: naujoji darbo kultūra Lietuvoje

Facebook
LinkedIn
Personalo ir įdarbinimo ekspertė Elena Lipnevičienė, laidoje Labas, Vilniau!

Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina knygynų tinklo VAGA personalo vadovę Eleną Lipnevičienę apie vieną aktualiausių šiandienos temų – sparčiai besikeičiančią darbo rinką. Pokalbis, skirtas Tarptautinei darbo dienai, kviečia pažvelgti giliau: kas pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius, ko šiandien tikisi darbuotojai ir kaip turi keistis darbdaviai.

Darbo sampratos pokytis

Anksčiau darbas dažnai buvo suvokiamas kaip stabilumo garantas – žmogus skirdavo laiką, o mainais gaudavo saugumą. Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi.

„Jeigu prieš dvidešimt metų buvo aiški sąvoka – atiduodi laiką, o gauni stabilumą, tai šiandien žmonės nori ne tik atlyginimo, bet ir augimo.“

Darbas tampa ne tik pareiga, bet ir savirealizacijos forma, kur svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas.

Darbuotojas ir darbdavys: partnerystė vietoje hierarchijos

Vis dažniau kalbama apie lygiavertį santykį tarp darbuotojo ir darbdavio. Organizacijos, kurios geba kurti dialogą, pasiekia geresnių rezultatų.

„Tas santykis tarp darbdavio ir darbuotojo vis labiau suprantamas kaip partnerystė, bet ne hierarchija.“

Tai reiškia, kad darbuotojai nori būti girdimi, įtraukti ir vertinami ne tik kaip resursas, bet kaip asmenybė.

Jaunoji karta: motyvacija ir lūkesčiai

Vienas ryškiausių pokyčių – jaunosios kartos požiūris į darbą. Jie ieško prasmės, greito grįžtamojo ryšio ir lankstumo.

„Jaunoji karta yra labai motyvuota, tik jiems reikia aiškumo – kodėl jie tą darbą daro.“

Darbo keitimas taip pat nebėra laikomas nestabilumo ženklu – tai sąmoningas pasirinkimas ieškoti geresnių galimybių.

Lankstumas ir darbo modelių kaita

Tradicinis darbo modelis „nuo 8 iki 17“ pamažu užleidžia vietą lankstesniems sprendimams.

„Įmonės pradeda matuoti darbą ne laiko, o vertės prasme.“

Nuotolinis darbas, galimybė derinti asmeninį gyvenimą su profesiniais įsipareigojimais tampa norma, o ne išimtimi.

Dirbtinis intelektas ir ateities darbo rinka

Technologijų pažanga kelia daug klausimų, tačiau ekspertė ramina – dirbtinis intelektas nėra grėsmė, o galimybė.

„Dirbtinis intelektas neatims darbų, bet atims rutinas.“

Tai reiškia, kad žmonės galės daugiau dėmesio skirti kūrybai, strategijai ir bendravimui – sritims, kuriose technologijos dar negali pakeisti žmogaus.

Skirtingų kartų bendradarbiavimas

Nors dažnai akcentuojami kartų skirtumai, iš tiesų svarbiau tai, kas jas vienija.

„Tai nėra kartų konfliktas, o skirtingas požiūris į darbo kultūrą.“

Jaunimas gali pasiūlyti greitį ir inovacijas, o vyresnė karta – patirtį ir brandą. Derinant šiuos aspektus, pasiekiami geriausi rezultatai.

Ateities kryptys: darbas kaip ekosistema

Pokalbio pabaigoje išryškėja viena svarbiausių minčių – darbas ateityje keisis iš esmės.

„Darbas taps ne vieta, o labiau ekosistema.“

Žmonės vis dažniau kurs savo karjerą kaip įvairių patirčių rinkinį, o ne vieną tiesinę profesinę trajektoriją.

Šis pokalbis – tai ne tik įžvalgos apie darbo rinką, bet ir kvietimas permąstyti savo santykį su darbu: ko mes ieškome, kas mus motyvuoja ir kaip galime kurti prasmingesnę profesinę kasdienybę.

Skaityk daugiau