„Labas, Vilniau!“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kviečia klausytojus susipažinti su interjero dizainere ir dekoratore Egle Bučiene. Jos gyvenimo kelias kupinas netikėtų posūkių – nuo skandinavistikos studijų universitete iki meno, kuris šiandien užima pagrindinę vietą jos veikloje. „Esu skandinavų filologijos magistrė, daugelį metų dirbau su kalba, tačiau galiausiai pajutau, kad man neužtenka vien tik versti tekstus ar gilintis į literatūrą. Norėjosi kurti aplinką, kurioje žmogus jaustųsi ypatingai“, – pasakoja Eglė. Šis posūkis atvedė ją į interjero dizaino studijas, o kartu – ir į ilgametę praktiką, leidusią derinti kalbos, muzikos ir dailės patirtis su erdvės kūrimo menu.
Eglės pasakojimas liudija, kad kūrybos šaknys dažnai slypi dar vaikystėje. Ji prisimena, kad grožis šeimoje buvo suvokiamas kaip dovana kitam, nesvarbu, ar tai būtų paprastas kambario sutvarkymas, ar pievų gėlių puokštė. „Tas mažas nuostabos stebuklas, kai žmogus netikėtai gauna dėmesio, mane lydėjo visą gyvenimą. Tai buvo didžiausia dovana, o kartu ir įkvėpimas kurti,“ – sako pašnekovė.
Interjeras kaip kalba ir identiteto atspindys
Pasak Eglės, interjeras nėra tik baldai, spalvos ar apšvietimas. Tai kalba, kuria galima pasakoti istorijas, liudyti vertybes ir netgi kalbėti apie visuomenės aktualijas. „Dekoravimas mano galva yra ne tik papuošimai ar proginiai elementai. Jais galima pasakyti labai daug apie mūsų identitetą, požiūrį, vertybes. Kai kuriu, siekiu, kad erdvė atlieptų tikrą filosofiją ir kliento pasaulėžiūrą,“ – pabrėžia Eglė Bučienė.
Ji tiki, kad interjeras turi ne tik praktinę, bet ir emocinę prasmę. Funkcija yra būtina – kur atsisėsti, kur padėti daiktus, kaip patogiai judėti. Tačiau be jausmo, be išskirtinumo erdvė lieka tuščia. „Dekoravimas yra ir klausimas, ar tu nori toje vietoje būti, ar jaustiesi priimtas, ar atrandi mažą stebuklą, kuris leidžia tau su šia erdve susitapatinti,“ – dalijasi Eglė.
Knygų skulptūros – nauja gyvybė senoms istorijoms
Vienas labiausiai išskirtinių Eglės kūrybos bruožų – knygų skulptūros. Ji rado būdą suteikti antrą gyvenimą knygoms, kurių niekas nebeskaito. „Gal ir raidės išbluko, gal bibliotekose jų niekas nebepasiima, bet man norėjosi parodyti, kad jos gali atgimti nauju pavidalu. Puslapis po puslapio lankstau, kol gimsta skulptūrinis objektas, kuris tampa erdvės akcentu,“ – pasakoja Eglė.
Šie darbai šiandien puošia ne tik privačius interjerus, bet ir viešąsias erdves. Pavyzdžiui, viešbutyje „Neringa“ Vilniuje galima išvysti iš knygų sukurtus kūrinius, tapusius unikalia dekoro dalimi. Tai nėra vien tik estetinis sprendimas – tai ir atsakas į klausimą, ką daryti su daiktais, kurie prarado pirminę funkciją, bet vis dar turi emocinę vertę.
Dekoravimas kaip mažas stebuklas
Pašnekovė nuolat akcentuoja, kad dekoravimas nėra tik gražių daiktų išdėliojimas. Tai procesas, kuriame gimsta netikėtumas, gebantis paliesti žmogaus širdį. „Mano galva, tikroji dekoravimo vertė atsiskleidžia tada, kai sukuri kažką, ko dar niekur nebuvo. Tą vietai, tam laikui, tam žmogui. Tai yra išskirtinis kūrinys, kuris neša pridėtinę vertę ir sukuria mažą stebuklą,“ – sako Eglė.
Jos teigimu, toks požiūris leidžia interjerą paversti ne tik patogia, bet ir gyva erdve. Tai tampa dovana – ne tik estetika, bet ir emocija, kurią žmogus išsineša kartu su savimi.
Tendencijos Vilniaus interjeruose
Laidos metu palietos ir šiandieninės interjero tendencijos Vilniuje. Ar miestiečiai jau atsisako minimalizmo? O gal priešingai – ieško istorinių detalių, kurios padėtų erdvėms kalbėti apie tradicijas? Eglės pastebėjimu, Vilnius yra turtingas miestas, todėl jo gyventojų poreikiai labai įvairūs. Vieni renkasi modernius, švarius sprendimus, kiti nori jaukumo ir praeities atspindžių. Vis dėlto vis labiau pastebima tendencija – individualizuoti užsakymai. Klientai siekia, kad jų interjeras būtų vienintelis ir nepakartojamas, turėtų savitą istoriją.
Kvietimas atrasti kūrybą gyvai
Eglė kviečia žmones ne tik pažvelgti į jos kūrybą virtualiai ar spaudoje, bet ir aplankyti parodas, kuriose pristato įvairius darbus – nuo skulptūrinių objektų iki konsolių, sukurtų iš statybinių medžiagų. „Labai lauksiu savo stende – ten rasite skulptūrinius meno kūrinius, konsoles ir darbus, kurie gimė iš kasdienybės medžiagų. Mano tikslas – nustebinti, priversti žmogų pažvelgti į aplinką naujai,“ – sako dizainerė.
Šis pokalbis atskleidžia, kad interjeras yra daugiau nei tik patogumas ar estetika. Tai – istorijos, filosofijos ir kasdienybės dovanų pynė, kurią Eglė Bučienė geba perteikti per savo kūrybą.
