Korgių lenktynės Vilniuje iš nedidelės ir smagios idėjos išaugo į vieną išskirtinesnių korgių renginių Lietuvoje, kasmet suburiantį vis daugiau šios veislės augintojų ir gerbėjų. Korgių lenktynės šiandien yra ne tik greičio varžybos, bet ir įvairių rungčių, kostiumų, lojimo bei bendruomenės šventė, sulaukianti dėmesio ir už Lietuvos ribų. Šis renginys leidžia iš arčiau pažinti korgių veislę, jų charakterį bei šeimininkų kūrybiškumą, o pats Vilnius tampa tarptautinės korgių bendruomenės susitikimo vieta.

Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbėjosi su korgių lenktynių organizatoriais Edvinu Mišku Griniumi ir Dovile Bielousovaite. Pokalbio metu svečiai papasakojo, kaip gimė korgių lenktynių idėja, kaip keitėsi renginys per penkerius metus ir kodėl šiandien į Vilnių dėl jo atvyksta korgių augintojai bei gerbėjai iš įvairių pasaulio šalių.

Kaip gimė korgių lenktynių idėja?

Pasak Edvino Miško Griniaus, idėja surengti korgių lenktynes kilo pamačius panašų renginį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių nebuvo planų kurti didelės šventės – buvo galvojama tiesiog susirinkti su korgių augintojais, pasijuokti ir smagiai praleisti laiką. Tačiau pirmasis renginys gerokai pranoko lūkesčius. Vietoje kelių dešimčių žmonių susirinko apie tūkstantis žiūrovų, o renginys pradėjo sparčiai augti.

„Man gimė tą idėją ir prisipažinsiu, kad aš ją pats pamačiau per TV ekraną.“

Šiemet korgių lenktynės vyksta jau penktą kartą. Organizatoriai neslepia, kad dabartinis renginio mastas dar nėra galutinis tikslas. Jų vizijoje – renginys, kuris galėtų gyvuoti daugelį metų ir nuolat plėstis. Šiandien jame jau yra kelios skirtingos rungtys – nuo pagrindinių lenktynių ir solo sprinto iki kostiumų bei lojimo varžybų.

Korgių lenktynės – daugiau nei greičio varžybos

Nors pavadinimas gali sudaryti įspūdį, kad viskas sukasi tik apie tai, kuris korgis greičiausiai pasieks finišą, renginio programa gerokai platesnė. Pagrindinėse lenktynėse vienu metu startuoja aštuoni šunys, o nugalėtojai keliauja į kitus etapus – pusfinalius ir finalą. Paraleliai vyksta solo sprintas, kuriame korgiai trasą įveikia po vieną.

Tačiau ne mažiau dėmesio sulaukia ir kostiumų konkursas. Čia vertinamas ne tik paties korgio įvaizdis, bet ir šeimininkų pastangos bei bendras pasirodymas. Organizatoriai pasakoja, kad kai kurie dalyviai kostiumams ruošiasi net pusę metų, o kūrybiškumo ir fantazijos netrūksta.

Dar viena išskirtinė rungtis – lojimas. Organizatoriai šįkart naudoja profesionalią įrangą, kuria matuojamas šuns lojimo garsumas decibelais. Taigi korgiams tenka konkuruoti ne tik dėl greičio ar išvaizdos, bet ir dėl balso stiprumo.

Korgis – ne tik mielas šuo

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta ir pačiai korgių veislei. Edvinas Miškas Grinius pasakoja, kad korgiai turi ilgą istoriją ir iš pradžių buvo veisiami kaip darbiniai šunys, padėję ganyti galvijus. Šiandien jų įvaizdis gerokai kitoks – korgiai tapo vienais iš labiausiai atpažįstamų ir su karališkąja šeima siejamų šunų.

Vis dėlto miela išvaizda neturėtų suklaidinti potencialių šeimininkų. Korgiai yra protingi, aktyvūs ir dresūrai imlūs šunys, tačiau su jais reikia dirbti. Dovilė Bielousovaitė pabrėžia, kad korgis nėra veislė kiekvienam žmogui – augintiniui reikia dėmesio, disciplinos ir atsakingo šeimininko. O dar vienas praktiškas aspektas – plaukų namuose tikrai netrūksta.
„Korgis tikrai nėra kiekvienam. Jeigu žmogus su juo nedirbs, paleis laisvą vagą, tai tas korgis tikrai užlips ant galvos.“

Džiugas – korgis, tapęs laidos herojumi

Pokalbio metu nemažai dėmesio tenka ir Džiugui – Edvino korgiui, kuris tapo neatsiejama jo gyvenimo ir korgių lenktynių istorijos dalimi. Pasak šeimininko, Džiugas ne tik pasirodo renginio vaizdo įrašuose, bet ir yra puikus kompanionas. Tiesa, kaip ir kiekvienam šuniui, jam reikia dėmesio, treniruočių ir šeimininko įsitraukimo.

„Gyvenimą tikrai praturtino visom prasmėm. Aišku, reikia atsidavimo, reikia disciplinos, kaip ir su bet kuo gyvenime.“

Korgių bendruomenė ir tarptautinis dėmesys

Korgių lenktynės per kelerius metus išaugo ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir geografija. Šiemet organizatoriai sulaukė daugiau nei 150 registracijų. Į renginį atvyksta korgiai ir jų šeimininkai iš užsienio – tarp dalyvių jau yra žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių. Organizatoriai taip pat pasakoja apie augantį tarptautinės žiniasklaidos dėmesį renginiui.

Ši tarptautinė bendruomenė suteikia renginiui dar vieną svarbų aspektą – jis tampa ne tik pramoga korgių augintojams, bet ir būdu pristatyti Vilnių už Lietuvos ribų. Organizatoriai pasakoja, kad renginys vyksta dviem kalbomis, o jo pavadinime sąmoningai paliekamas Vilniaus vardas.

Nuo korgių lenktynių iki didesnės tradicijos

Korgių lenktynių organizatoriai neslepia, kad renginio ateities planai ambicingi. Be pagrindinių lenktynių, jau atsiranda naujų renginių ir formatų, tarp jų – pasaulinės korgių dienos iniciatyvos bei kitos su korgių bendruomene susijusios veiklos. Organizatoriai taip pat svarsto apie renginio idėjos plėtrą už Lietuvos ribų.
„Norėtume, kad įvyktų kažkada ir penkiasdešimtos.“

Taigi korgių lenktynės Vilniuje šiandien yra ne vien smagi pramoga šunų mylėtojams. Tai renginys, aplink kurį susiformavo bendruomenė, atsirado tarptautiniai ryšiai ir vis daugiau žmonių iš skirtingų šalių atranda Vilnių. O visa tai prasidėjo nuo paprastos idėjos, kelių korgių ir noro kartu gerai praleisti laiką.