Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbėjosi su Aleksu Gilaičiu – kino paveldo saugotoju, restauravimo projektų dalyviu ir ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ organizatoriumi. Pokalbis atskleidė, kad ankstyvasis kinas nėra vien praeities reliktas ar muziejinė vertybė – tai gyva, šiandien vis dar veikianti kino patirtis.

Kas yra ankstyvasis kinas?

Ankstyvasis kinas neturi vieno griežto apibrėžimo, tačiau „Pirmosios bangos“ kontekste tai – kinas, sukurtas maždaug iki Antrojo pasaulinio karo. Tai nebyliojo kino laikotarpis ir pirmieji garsinio kino eksperimentai, kai pati kino kalba dar tik formavosi.

„Tai buvo labai eksperimentinis laikotarpis – kartais pats judantis vaizdas buvo pakankamas efektas.“

Šiuo laikotarpiu kūrėjai ieškojo, kaip pasakoti istorijas vaizdu, kaip judesys gali perteikti emociją ir kaip techninės galimybės formuoja turinį.

Kodėl šį kiną reikia matyti kino salėje?

Anot Alekso Gilaičio, ankstyvasis kinas neatsiejamas nuo didžiojo ekrano. Tai filmai, sukurti rodyti kino salėje, o ne žiūrėti individualiai.

„Dideliame ekrane žiūrėti šiuos filmus yra visiškai kita patirtis.“

Todėl festivalyje visi seansai yra pristatomi – žiūrovams suteikiamas kontekstas apie kūrėjus, laikotarpį, technologijas ir idėjas, kurios slypi už kiekvieno filmo.

Festivalio publika ir auganti bendruomenė

Per dešimt metų festivalio auditorija keitėsi. Iš pradžių dominavo dvi aiškios grupės – jauni smalsūs žiūrovai ir vyresni žmonės, dar turintys asmeninių prisiminimų apie senąjį kiną. Laikui bėgant susiformavo nuolatinė bendruomenė, glaudžiai susijusi su Vilniaus kino kultūra.

„Su kiekvienais metais užsiauginome savo žiūrovų ratą.“

Ankstyvasis kinas – ir vaikams

Festivalis nėra skirtas tik suaugusiems cinefilams. Programoje atsiranda veiklų vaikams ir paaugliams – dirbtuvės, supažindinančios su projekcijomis, šviesa ir vaizdo atsiradimo principu.

„Tai galimybė vaikams patirti projekcijos magiją, o ne tik žiūrėti ekraną.“

Kino žvaigždės, kurios nebegali atvykti

Ankstyvasis kinas turi savo žvaigždes – režisierius ir kūrėjus, formavusius kino kalbą. Vienas ryškiausių vardų – Georges’as Méliès’as, laikomas fantastinio kino pradininku.

„Jis sukūrė pirmąsias kino fantastikas ir žanrinį kiną.“

Jo filmai iki šiol atpažįstami ir cituojami net šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje.

Magiškas žibintas – kino priešistorė

Festivalyje pristatomas ir magiškas žibintas – projekcijų aparatas, naudotas dar XVII amžiuje. Tai priminimas, kad judančio vaizdo idėja egzistavo dar iki kino atsiradimo.

„Tai projektorius, kuris buvo naudojamas dar gerokai prieš kiną.“

Lietuviško ankstyvojo kino realybė

Kalbant apie lietuvišką kiną iki sovietinės okupacijos, situacija sudėtinga – išlikę labai mažai filmų, dažnai tik fragmentai ar dokumentiniai liudijimai.

„Su lietuvišku kinu iki to laikotarpio yra labai skurdoka.“

Todėl dažnai tenka kalbėti ne apie pačius filmus, o apie jų rodymo kultūrą Lietuvoje.

Kino saugojimas – ilgas ir sudėtingas procesas

Kino paveldo saugojimas nėra greitas procesas. Vieno filmo restauravimas gali užtrukti kelerius metus, o pagrindinis tikslas – ne pagerinti vaizdą, o kuo tiksliau atkurti originalą.

„Mes nebandome padaryti gražiau – bandome padaryti kuo arčiau to, kas buvo.“

Kodėl tai svarbu šiandien?

Ankstyvasis kinas leidžia suprasti, kad pagrindinės temos – meilė, baimė, karas, nuotykis – išliko nepakitusios. Skiriasi tik technologijos.

„Žiūrint istoriją, skirtumai kartais yra mažesni, nei mums atrodo.“

Būtent todėl „Pirmoji banga“ nėra žvilgsnis atgal – tai galimybė iš naujo suprasti, kas yra kinas ir kodėl jis mums vis dar svarbus.