Fotografas ir keliautojas Marius Abramavičius Neboisia savo kūryboje jungia fotografiją, gamtą ir kelionių patirtis. Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina menininką apie analoginę fotografiją, gamtos įkvėptą kūrybą ir pasaulio vietas, kurios tampa jo darbų dalimi. Pokalbyje pristatoma ir Mariaus Abramavičiaus paroda „Daugiasluoksnis pasaulis“, atskleidžianti savitą menininko žvilgsnį į augalus, skirtingus kraštus ir laiko sluoksnius. Kaip kelionių fotografija virsta meno kūriniais? Kodėl kai kurios vietos sužadina norą pasilikti ir kurti? Marius dalijasi savo kūrybos procesu ir pasakoja, kaip patirtys Lietuvoje bei tolimuose kraštuose susijungia į asmeninį daugiasluoksnį pasaulį.

Gamta, kuri lydi nuo jaunystės

Nors Marius Abramavičius Neboisia žinomas kaip fotografas ir keliautojas, gamta jo kūryboje užima ypatingą vietą. Kaip pasakoja menininkas, net fotografuodamas žmones jis dažnai palieka augalus antrajame vaizdo sluoksnyje. Augalija nėra vien dekoracija – ji tampa savarankiška istorijos dalimi, atskleidžiančia vietos atmosferą ir savitumą.

Pašnekovo fotografijose galima aptikti augalų iš Balio, Indijos, Nepalo, Norvegijos, Švedijos ir kitų kraštų. Skirtingos aplinkos, jų spalvos ir formos persikelia į menininko darbus, o kelionių metu pastebėti augalai ilgainiui tampa kūrybinio pasakojimo dalimi. Vis dėlto įkvėpimas nebūtinai slypi tolimuose kraštuose. Kartais užtenka pastebėti Lietuvoje žydinčias gėles, tinkamą apšvietimą ar konkrečiam paros metui būdingą nuotaiką.

Analoginė fotografija ir laiko reikšmė kūryboje

Pokalbyje Marius atskleidžia savitą fotografavimo procesą. Jis pasakoja apie darbą su juostiniu fotoaparatu, kai kiekvienas kadras reikalauja daugiau apgalvojimo, o rezultatas neatsiranda iš karto. Vienoje juostelėje telpa 36 kadrai, tačiau menininkas tą pačią sceną dažnai fotografuoja kelis kartus. Juostelės kartais laukia savo eilės šaldytuve, o jų ryškinimas gali būti atidedamas metams, trejiems ar net penkeriems.

Toks procesas leidžia kūriniui subręsti. Praėjus laikui, menininkas iš naujo pažvelgia į užfiksuotus vaizdus ir vertina, kaip jie susijungia tarpusavyje. Skirtingų vietų augalai, šviesa ir formos gali susilieti į naują, netikėtą vaizdą, kurio neįmanoma visiškai suplanuoti iš anksto.

Kaip pasakoja Marius, jo šaldytuve vietos atsiranda ne tik maistui, bet ir fotografijos juostelėms. Ši detalė atskleidžia, kiek kantrybės, laiko ir pasitikėjimo savo kūrybiniu procesu reikalauja analoginė fotografija.

„Daugiasluoksnis pasaulis“ – skirtingų vietų ir patirčių susitikimas

Pokalbio metu pristatoma ir Mariaus Abramavičiaus paroda „Daugiasluoksnis pasaulis“, veikusi Vilniaus fotografijos galerijoje. Jos pavadinimas atspindi ir menininko kūrybos principą: viename kūrinyje gali susitikti skirtingi vaizdai, augalai, kelionių patirtys ir laiko sluoksniai.

Parodos darbai kviečia žiūrovą ne tik apžiūrėti fotografijas, bet ir įsižiūrėti į jų detales. Augalai, atkeliavę iš įvairių pasaulio vietų, tampa savotiškais geografinių ir asmeninių patirčių ženklais. Kiekvienas, turintis botaninių žinių ar tiesiog mėgstantis gamtą, gali pabandyti atpažinti vaizduojamus augalus ir atrasti savų interpretacijų.

Ši kūryba primena, kad fotografija nebūtinai turi apsiriboti vienos akimirkos dokumentavimu. Ji gali tapti ilgu, nuosekliu procesu, kuriame vaizdai susijungia į naują pasakojimą.

Kelionės, kurios prasideda nuo vidinio jausmo

Marius keliauja ne vien tam, kad pamatytų naujas vietas. Jam svarbu pajusti, ar konkreti aplinka turi asmeninę reikšmę, ar joje atsiranda noras pasilikti ir kurti. Pašnekovas pasakoja, kad atvykęs į šalį stebi, kaip jaučiasi, ir laukia, ar vieta jam atsilieps.

„Pajunti, kad tam tikra vieta tau artima, kai joje susilieja žmonės, aplinka ir vidinis jausmas.“, – taip pokalbyje apibūdinamas ryšys, kuris gali užsimegzti tarp žmogaus ir aplinkos.

Šis pojūtis lemia ir kelionės kryptį. Vienos vietos menininką patraukia iš karto, kitose jis ilgai neužsibūna. Pasak Mariaus, svarbu išlikti atviram patirčiai ir leisti sau atrasti tai, ko iš anksto negalėjai numatyti.

Kai visas pasaulis tampa kūrybine studija

Kelionės Mariui susijusios ne tik su fotografija, bet ir su tapyba. Jis pasakoja, kad tapyti Kaukazo kalnuose pradėjo maždaug prieš penkiolika metų, o vėliau kūrybą tęsė ir kitose šalyse. Atvykęs į vietą, kurioje pajunta norą kurti, jis įsigyja drobės ir dažų, pasiima teptukus ir įsirengia savotišką studiją.

Tokiu būdu kūrybinė studija jam nėra vien konkreti patalpa. Ji gali atsirasti ten, kur susitinka tinkama aplinka, asmeninis pojūtis ir noras kurti. Kelionės suteikia naujų vaizdų, spalvų bei patirčių, kurios vėliau gali persikelti į paveikslus ar fotografijas.

Pasaulis įdomus tiems, kurie leidžia sau jį pažinti

Pokalbio pabaigoje Marius dalijasi mintimis apie būsimas keliones. Tarp jo planų – Sicilija, Graikija, Mianmaras ir Vietnamas. Kai kurios šalys dar tik laukia pirmojo susitikimo, o kitų trauka išlieka dėl žmonių pasakojimų ir netikėtai atsiveriančių perspektyvų.

„Jei tau pasaulis įdomus, tu juo mėgaujiesi. O jei ne, viskuo skundiesi.“, – pokalbyje mintį apie santykį su pasauliu išsako pašnekovas.

Ši mintis apibendrina ir visą pokalbį: kūryba prasideda nuo gebėjimo pastebėti, kelionės tampa prasmingos per asmeninį santykį, o gamta atveria vis naujų detalių tiems, kurie skiria laiko įsižiūrėti.