Vilnius FM - 104.3 MHz
Transliuojama

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Julija Janus apie Barborą Radvilaitę: kokias paslaptis atskleidžia romanas „Nematoma ranka“?

Facebook
LinkedIn
Dizainerė ir rašytoja Julija Janus, laidoje Gyvenimo papartėliai

Kas slypi už vienos garsiausių Lietuvos istorijos meilės istorijų? Ar tikrai pažįstame Barborą Radvilaitę – moterį, kurios gyvenimas iki šiol apipintas legendomis, paslaptimis ir įvairiomis interpretacijomis? Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina dizainerę ir rašytoją Juliją Janus. Pokalbyje pristatomas jos istorinis detektyvinis romanas „Nematoma ranka“, kuriame autorė siekia pažvelgti į Barborą Radvilaitę ne tik kaip į karalienę ar meilės legendos dalyvę, bet ir kaip į sudėtingą, savarankišką asmenybę.

Barbora Radvilaitė – daugiau nei meilės legenda

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorija dažnai siejama su didele meile, karališkuoju dvaru ir tragiška pabaiga. Tačiau Julijai Janus rūpi ir tai, kas lieka už gerai žinomo pasakojimo ribų: kokiomis aplinkybėmis gyveno Barbora, kokie žmonės darė jai įtaką ir kokios intrigos galėjo lydėti jos gyvenimą.

Romane keliamas klausimas, kas iš tiesų galėjo nutikti Barborai Radvilaitei. Autorė nesiekia atskleisti siužeto paslapčių, tačiau pabrėžia, kad pasakojime netrūksta detektyvo ir trilerio elementų. Dešimt metų apimantis istorijos laikotarpis kupinas netikėtų posūkių, mirčių, politinių interesų ir intrigų.

„Aš esu didžiulė Vilniaus patriotė ir aš esu Lietuvos patriotė. Man be galo svarbu, kokias istorijas mes pasakojame apie save, kas po mūsų liks ir kaip tos istorijos gali pritraukti žmones iš kitų šalių, kurie duomėtųsi mūsų kultūra.“ – pokalbyje mintimis dalijasi Julija Janus.

Šis požiūris atsispindi ne tik jos romane, bet ir platesnėje veikloje, kuria siekiama Lietuvos istoriją pristatyti šiuolaikiškai ir patraukliai.

Nuo dizaino iki istorinio romano

Julija Janus pasakoja, kad jos kelias į Barboros Radvilaitės istoriją prasidėjo nuo dizaino ir vietokūros. Kurdama sprendimus, padedančius pritraukti žmones į tam tikras vietas, ji vis daugiau galvojo apie tai, kaip kultūra ir istoriniai pasakojimai gali formuoti miesto tapatybę.

Autorė įsitikinusi, kad Lietuvos istorijoje yra išskirtinių istorijų, kurios galėtų sudominti ne tik vietos gyventojus, bet ir užsienio lankytojus. Viena tokių – Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas.

Julija Janus šią temą plėtojo kurdama suvenyrus, parodas ir kitus kultūrinius projektus. Ji pasakoja jau surengusi šešias parodas, skirtas Barboros istorijai, o viena jų buvo pristatyta ir Švedijoje.

„Nematoma ranka“ – istorija tarp faktų ir vaizduotės

Kurdama romaną Julija Janus rėmėsi istorinių įvykių chronologija, tačiau grožinė literatūra suteikė galimybę įsivaizduoti tai, ko istoriniai šaltiniai neatskleidžia iki galo. Autorė aiškina, kad dalis veikėjų iš tiesų gyveno, tačiau jų charakteriai, tarpusavio santykiai ir dialogai romane kuriami pasitelkiant vaizduotę.

Romane svarbus ne tik istorinių įvykių atkūrimas, bet ir psichologinė įtampa. Siužete susipina aplinkinių valstybių interesai, šnipinėjimas, religijų susidūrimai ir reformacijos laikotarpio konfliktai. Šiame kontekste Barboros gyvenimas tampa pasakojimu apie žmogų, kurio asmeninius pasirinkimus veikia ne tik jausmai, bet ir politinė aplinka.

Barboros motina ir Renesanso laikų kasdienybė

Vienas įdomesnių romano aspektų – dėmesys Barboros motinai ir jos žinioms apie augalus. Julija Janus pasakoja į siužetą įtraukusi žolininkystę, kuri susijusi ir su gydymu, ir su galimu augalų poveikiu žmogui.

Pokalbyje aptariamos ir Renesanso laikų moterų aprangos detalės. Autorė skaitytojams leidžia įsivaizduoti sudėtingą tuometinį puošimosi procesą: kelis pasijonius, atskirai pririšamas rankoves, perlais puoštus galvos apdangalus ir daugybę papuošalų. Apranga buvo ne tik estetikos, bet ir socialinio statuso išraiška.

Tokios detalės padeda atkurti laikotarpio atmosferą ir priartina istorines asmenybes prie šiuolaikinio žmogaus.

Ką paliksime ateities kartoms?

Julijai Janus svarbu, kad Lietuvos istorija nebūtų tik vadovėlių ar muziejų tema. Ji siekia, kad istoriniai pasakojimai taptų gyva kultūros dalimi – atsirastų kasdienybėje, miestuose, kultūriniuose renginiuose ir šeimų namuose.

„Man yra įdomu, kaip mes įveikliname savo kultūros paveldą. Ar gali atsitikti taip, kad mes savo kasdienybėje su dideliu pasididžiavimu naudotume tas istorijas? Ar gali atsitikti taip, kad tai taptų viena ryškiausių mūsų šalies istorijų, apibūdinančių ir mus pačius?“ – svarsto rašytoja.

„Kai galvojame apie Italiją, kokios asociacijos kyla? Dainingi jie labai, ar ne? Dainos, opera, Romeo ir Džuljeta – tokia romantika supa italus ir jų dizainą. Užsieniečiai sako, kad lietuviai turi tą liūdną, besiilsintį veidą, kuris mums tarsi uždėtas kaip bendras bruožas. Ar galime jį pakeisti į kažką daug romantiškesnio ir tapti meilės istorijos šalimi?“

Laidos pabaigoje Julija Janus pristato ir iniciatyvą, skirtą Lietuvos moterų pasiekimams, drąsai bei galiai įprasminti. Ji pasakoja siekianti, kad kasmet vyktų Lietuvos moterų pasiekimų savaitė, kurios pabaiga būtų siejama su Barboros Radvilaitės gimtadieniu. Iniciatyva numato įvairius renginius, parodas, koncertus ir susitikimus su skirtingų sričių kūrėjomis bei specialistėmis.

„Istoriją rašo ne tik vyrai, istoriją rašo moterys, o ypač šiandien“, – tokią mintį pokalbyje išsako Julija Janus.

Skaityk daugiau

Naujausi

Karolis Šimkus gastronominio turinio kūrėjas, laidoje Skanus Vilnius

SKANUS VILNIUS. Karolis Šimkus: restoranų sėkmė priklauso ne tik nuo maisto

Saimonas Sabeckis įmonės UAB "Paupio namai" vadovas, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Saimonas Sabeckis: „Ar globos namai gali tapti tikrais namais?“

Mažasis teatras Monika Poderyte - aktorė ir spektaklio choreogarfė Sigita Juraškaitė-Baužienė, laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Vilniaus mažasis teatras: spektaklio „Tik aš viena pabėgau“ užkulisiai

statybų konsultantas Tomas Juodvalkis, laidoje Vilniaus kodas

VILNIAUS KODAS. Tomas Juodvalkis: kodėl statybose pigiausias sprendimas ne visada yra geriausias?

Ūla Ambrasaitė ir Rasa Markūnaitė „Bookfest Vilnius“ organizatorės, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Ūla Ambrasaitė ir Rasa Morkūnaitė: apie naują literatūros festivalį Vilniuje

Martynas Butkevičius Days A Week“ bendraįkūrėjas ir vadovas, laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Martynas Butkevičius: kodėl kultūra yra ne tik kūryba, bet ir verslas?

Kiti laidos įrašai

Ieva Malukienė - Miškok terapeutė, laidoje Gyvenimo papartėliai

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Ieva Malukienė: miško terapija – kelias į sąmoningesnį gyvenimą

apželdinimo specialistė, tinklaraštininkė ir „Geltono karučio“ įkūrėja Lina Liubertaitė, laidoje Gyvenimo papartėliai

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Lina Liubertaitė: kaip tvariai puošti kapus ir išsaugoti artimųjų atminimą?

Operos solistas Antanas Zakarauskas, laidoje Gyvenimo papartėliai

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Antanas Zakarauskas apie operą, Australijos gamtą ir vidinės šviesos paieškas

Marius Abramavičius, laidoje Gyvenimo papartėliai

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Marius Abramavičius: Kaip kelionių patirtys virsta menu?

Gediminas Andriukaitis - „Nepatogaus kinas“ vadovas, laidoje Gyvenimo papartėliai

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Gediminas Andriukaitis: „Nepatogus kinas“ švenčia 20-metį: kokias istorijas šiemet kviečia atrasti festivalis?

Eglė Bertašienė - parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja, laidoje Gyvenimo papartėliai

GYVENIMO PAPARTĖLIAI. Eglė Bertašienė: parfumerijos pasaulis iš arti

Skaityk daugiau

Kiti laidos įrašai

Naujausi