Vilniaus rajonas turi didelį potencialą augti ne tik per aktyvias bendruomenes ir jaunimo iniciatyvas, bet ir per aviaciją, inžineriją, aukštąsias technologijas bei kosmoso technologijas. Šalia Kyviškių aerodromo ir VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto atsiveria galimybės jaunimui iš arčiau susipažinti su aviacijos studijomis, pilotavimu, dronais ir inžinerinėmis profesijomis. Tačiau kaip paskatinti jauną žmogų domėtis šiomis sritimis ir padėti jam atrasti savo kelią? Apie tai laidoje „Sostinės horizontai“ kalbėjosi vedėjas Tomas Juknevičius, VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas dr. Laurynas Šišovas ir Zujūnų bendruomenės pirmininkė Laura Mineikienė.

Aviacija – nuo vaikystės smalsumo iki profesinio kelio

Pokalbis prasidėjo nuo asmeninio svečių santykio su aviacija. Laurynui Šišovui aviacija pirmiausia buvo vaikystėje kilęs smalsumas. Žvelgiant į dangų ir matant skrendantį lėktuvą kilo paprastas, tačiau labai svarbus klausimas – kaip toks didelis metalinis objektas apskritai gali skristi? Būtent toks noras suprasti, kaip veikia pasaulis, vėliau tapo vienu iš impulsų rinktis aviacijos studijas.

„Žiūrėjau į dangų, mačiau skrendantį didelį metalo gabalą ir galvojau, kodėl jisai skrenda.“

Šis pavyzdys atskleidžia vieną pagrindinių laidoje aptartų temų – profesinis kelias nebūtinai prasideda nuo aiškaus plano. Kartais jį pradeda labai paprastas susidomėjimas, klausimas ar noras kažką išbandyti. Laurynas Šišovas pasakojo, kad jo kelias Antano Gustaičio aviacijos institute prasidėjo nuo studijų, tačiau vėliau noras gilinti žinias natūraliai vedė toliau – nuo bakalauro iki magistrantūros ir doktorantūros studijų aeronautikos srityje.

Laura Mineikienė į aviaciją žvelgia kiek kitaip. Jos gyvenime ši sritis susijusi su kelionėmis, šeimos patirtimi ir darbu. Aviacija jai tapo būdu geriau pažinti ne tik pačius skrydžius, bet ir visą procesą, kuris vyksta už jų. Pašnekovė pasakojo, kad jos vaikai taip pat labai domisi lėktuvais, stebi juos, fotografuojasi su pilotais ir domisi skirtingais orlaiviais. Tai dar kartą parodo, kaip ankstyvas susidomėjimas gali tapti pirmuoju žingsniu į tam tikrą profesinę ar mokymosi kryptį.

Kaip jauną žmogų sudominti aviacija?

Vienas svarbiausių pokalbio klausimų – kaip paskatinti jauną žmogų domėtis aviacija ir inžinerija. Pasak Lauryno Šišovo, nereikėtų tikėtis, kad moksleivis iš karto žinos, kokią profesiją nori pasirinkti. Daug svarbiau suteikti jam galimybę pabandyti.

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas moksleiviams siūlo įvairias galimybes susipažinti su aviacijos pasauliu. Tai gali būti ekskursijos, sklandytuvų konstravimas, avio modeliavimo veiklos, dronai ar virtualios realybės simuliatoriai, leidžiantys bent trumpam pasijusti pilotu.

„Kiekvienas atradimas prasideda nuo žaidimo.“

Pasak pašnekovo, būtent toks principas gali padėti moksleiviui atrasti tai, kas jį iš tikrųjų domina. Pabandęs sukonstruoti lėktuvėlį, pažaisti su dronu ar išbandyti piloto simuliatorių, jaunas žmogus gali suprasti, kad jį domina ne tik pats skrydis, bet ir fizika, aerodinamika, elektronika, mechanika ar technologijų kūrimas.

Tačiau norint rinktis pilotavimo ar kitas aviacijos studijas, vien susidomėjimo nepakanka. Reikalingas pasirengimas matematikos, fizikos, tiksliųjų mokslų, anglų kalbos srityse, taip pat reikia atitikti tam tikrus sveikatos ir fizinius reikalavimus. Vis dėlto, anot Lauryno Šišovo, kryptingai savo tikslo siekiantys moksleiviai dažnai būna itin motyvuoti ir geba įveikti šiuos iššūkius.

Aviacija šiandien – ne tik lėktuvai

Pokalbyje aviacija buvo apžvelgta gerokai plačiau nei vien pilotavimo kontekste. Šiandien ši sritis apima aeronautiką, kosmoso technologijas, bepiločius orlaivius, elektroniką, mechaniką, įvairias inžinerines kryptis ir daugybę kitų sričių.

Lietuvos įsitraukimas į Europos kosmoso sektorių atveria naujų galimybių tiek universitetams, tiek verslui, tiek jauniems specialistams. Pašnekovai aptarė ir sparčiai augantį dronų panaudojimą. Bepiločiai orlaiviai šiandien naudojami ne tik fotografijai ar filmavimui – jų pritaikymo galimybės daug platesnės, todėl auga ir specialistų, gebančių juos projektuoti, konstruoti bei pritaikyti skirtingoms reikmėms, poreikis.

Šiame kontekste Kyviškių aerodromas tampa svarbia vieta ir VILNIUS TECH studentams. Čia atliekamos orlaivių pilotavimo praktikos, taip pat galima išbandyti ir bepiločių orlaivių technologijas. Tuo metu universiteto laboratorijos ir auditorijos suteikia galimybę teorines žinias susieti su praktika.

Inžinerija ir ateities darbo rinka

Laidoje nemažai dėmesio skirta ir klausimui, kokių specialistų Lietuvai reikės ateityje. Sparčiai vystantis dirbtiniam intelektui ir automatizacijai, vis dažniau kalbama apie profesijas, kurių poreikis gali keistis. Tačiau Laurynas Šišovas pabrėžia, kad inžinerijos reikšmė dėl to nemažėja.

Inžinierius turi ne tik naudotis technologijomis, bet ir gebėti jas kurti, suprasti, konstruoti, prižiūrėti bei spręsti sudėtingas problemas. Todėl, pasak jo, ši profesija išlieka aktuali net ir sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui.

„Jeigu tu būsi geras inžinierius, tu turėsi patį geriausią darbą.“

Pašnekovas pabrėžė, kad inžinerija neturėtų būti suvokiama vien kaip sudėtingos formulės ar sunkios fizikos užduotys. Tai ir kūryba, ir gebėjimas kurti naujus sprendimus. Būtent todėl svarbu moksleiviui parodyti ne tik tai, kiek pastangų reikės įdėti mokantis, bet ir kokį rezultatą jis galės pasiekti.

Vilniaus rajonas – erdvė jaunimo galimybėms

Laura Mineikienė pokalbyje akcentavo, kad Vilniaus rajono stiprybė slypi ne tik infrastruktūroje ar konkrečiose profesijose, bet pirmiausia žmonėse ir jų tarpusavio ryšiuose. Jos teigimu, bendruomenės vaidmuo – padėti skirtingiems žmonėms, organizacijoms, verslui, universitetams ir jaunimui atrasti vieniems kitus.

Vilniaus rajone kuriamos iniciatyvos, kuriomis siekiama jaunimui suteikti daugiau galimybių ne tik dalyvauti, bet ir patiems kurti. Tai gali būti renginiai, projektai, įvairios užduotys ar praktinės veiklos. Svarbiausia – leisti jaunam žmogui ne tik būti žiūrovu, bet tapti proceso dalimi.

„Nebūtinai vaikui jau žinoti, ko būsi. Svarbu yra tas smalsumas, žingeidumas ir adaptabilumas prie skirtingų situacijų.“

Pasak Lauros Mineikienės, šiandien jaunimas yra aktyvus ir pats rodo, ko nori – daugiau renginių, debatų, projektų, naujų patirčių. Todėl suaugusiųjų užduotis yra ne viską sukurti už jaunimą, o padėti jo idėjoms tapti realybe.

Bendruomenės, universitetai ir verslas – viena ekosistema

Pokalbyje išryškėjo ir dar viena svarbi mintis – talentų ugdymas negali būti vienos institucijos užduotis. Universitetai gali suteikti žinių, verslas – praktinių galimybių, bendruomenės – ryšį su vietos žmonėmis, o mokyklos – pirmąjį impulsą susidomėti konkrečia sritimi.

Laura Mineikienė pasakojo, kad Vilniaus rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga siekia būtent tokio bendradarbiavimo. Jos teigimu, kiekviena organizacija ar institucija turi savo kompetenciją ir savo „kvadratą“, tačiau tarp šių sričių atsiranda daug papildomų galimybių.

„Mes kaip sąjunga susikūrėm ne tam, kad centralizuoti ir valdyti bendruomenes, o tam, kad padėti tiems kvadratams.“

Būtent šių skirtingų sričių sujungimas gali padėti atrasti talentus, kurių potencialas dar nėra pastebėtas. Universitetas gali susitikti su mokykla, verslas – su jaunimu, bendruomenė – su mokslininkais, o skirtingų sričių specialistai – su žmonėmis, ieškančiais savo kelio.

Kaip atrasti Lietuvos „deimantus“?

Laurynas Šišovas jaunus žmones, turinčius potencialo, palygino su deimantais, kuriuos reikia atrasti ir padėti jiems atsiskleisti. Tam reikalingas nuolatinis kontaktas su mokyklomis, moksleiviais, universitetais ir profesijų atstovais.

VILNIUS TECH komanda vyksta į mokyklas pristatyti studijų ir profesijų, o moksleiviai kviečiami į karjeros muges, atvirų durų dienas, paskaitas ir kitas veiklas. Tokiu būdu jaunas žmogus gali ne tik išgirsti apie profesiją, bet ir iš arti pamatyti, kaip atrodo pasirinkta studijų kryptis.

Laura Mineikienė pabrėžia, kad Vilniaus rajone potencialo yra daug daugiau, nei kartais patys žmonės supranta. Svarbiausia – tuos žmones surasti, supažindinti ir sujungti.

„Surasti, pažinti ir sukurti tas galimybes tarp skirtingų profesijų, tarp verslų, tarp universitetų, tarp gyventojų, tarp jaunimo, tarp seniorų.“

Būtent ryšiai tarp žmonių, institucijų ir skirtingų sričių gali tapti pagrindu naujoms iniciatyvoms, produktams, renginiams ir net naujoms mokymosi galimybėms.

Smalsumas – pirmasis žingsnis į ateitį

Laidos pabaigoje abu pašnekovai jaunąją kartą ragino nebijoti bandyti ir neapsiriboti mintimi, kad profesiją būtina pasirinkti iš karto. Laurynas Šišovas jaunus žmones kvietė konstruoti, eksperimentuoti, domėtis technologijomis ir nebijoti to, kas iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga.

Laura Mineikienė taip pat pabrėžė smalsumo ir aktyvumo svarbą. Jos teigimu, nereikėtų laukti, kol kas nors pasakys, kad jau galima pradėti. Galimybes galima kurti patiems – čia ir dabar.

„Kurkime dabar, pažinkime ir būkime smalsūs.“

„Sostinės horizontų“ pokalbis – apie aviaciją, kosmosą, inžineriją ir technologijas, tačiau kartu ir apie gerokai platesnį klausimą: kaip padėti jaunam žmogui atrasti savo vietą ir suprasti, kad jo potencialas gali būti reikalingas tiek Vilniaus rajonui, tiek visai Lietuvai.