Laidoje „Verslo sostinė“ vedėjas Vytautas Siaurusaitis su Vilniaus verslo kolegijos Verslo katedros vadove dr. Erika Tauraitė-Kavai diskutuoja apie verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą Lietuvoje, talentų pritraukimą ir ateities specialistų ugdymą. Pokalbyje aptariama, kaip Lietuvos verslas gali didinti produktyvumą, kokių pokyčių reikia aukštajam mokslui Lietuvoje, kaip dirbtinis intelektas keičia darbo rinką ir kodėl kritinis mąstymas tampa viena svarbiausių ateities kompetencijų. Taip pat kalbama apie talentų išlaikymą, verslo ir akademinės bendruomenės partnerystę bei tai, kaip glaudesnis bendradarbiavimas gali prisidėti prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos augimo.

Verslo ir aukštojo mokslo santykis keičiasi

Pasak Erikos Tauraitės-Kavai, verslo ir universitetų santykis per pastarąjį dešimtmetį pastebimai pasikeitė. Anksčiau buvo tikimasi, kad universitetai turėtų visiškai paruošti studentus darbo rinkai, tačiau šiandien vis labiau suprantama, kad verslas pats turi tapti aktyvia mokymo proceso dalimi – prisidėti prie studijų programų kūrimo, praktikos ir studentų projektų.

„Vis daugiau verslo įsitraukia į bendradarbiavimą su universitetais, nes supranta, kad jie yra lygiai verti partneriai formuojant ateities specialistą, ateities talentą“, – teigia pašnekovė.

Produktyvumą lemia ne tik talentai

Diskusijoje daug dėmesio skiriama Lietuvos verslo produktyvumui ir klausimui, kodėl vien talentingų darbuotojų ne visada pakanka. Erika Tauraitė-Kavai pabrėžia, kad produktyvumas priklauso ir nuo to, kaip įmonė supranta savo verslo modelį, strategiją bei gebėjimą išnaudoti turimus žmones.

Talentui patekus į įmonę, kuri neturi aiškios krypties, net ir puikios idėjos nebūtinai virsta aukšta pridėtine verte. Todėl verslui svarbu ne tik prisitraukti gerus specialistus, bet ir sukurti aplinką, kurioje jie galėtų augti bei įgyvendinti savo kompetencijas.

„Jeigu mes turime įmonę su neaiškiu verslo modeliu ir joje turime talentą, žmogus gali turėti puikių idėjų, tačiau jei nėra aiškios rinkos ir strategijos, aukštos pridėtinės vertės neatsiranda“, – apie talentų ir verslo strategijos ryšį kalba Erika Tauraitė-Kavai.

Talentų pritraukimas – ne vien atlyginimo klausimas

Laidoje aptariama ir viena aktualiausių Lietuvos verslo problemų – talentų pritraukimas bei išlaikymas. Pasak pašnekovės, konkurencinėje darbo rinkoje vien atlyginimo ne visada pakanka. Jauniems specialistams svarbūs įdomūs darbai, atsakomybė, galimybė mokytis, kurti, veikti savarankiškai ir matyti savo profesinio augimo perspektyvą.

„Darbo vieta savaime yra gėris, tačiau tam, kad išlaikytume ir pritrauktume talentą, reikia šiek tiek daugiau negu vien darbo vieta ir netgi patrauklaus atlyginimo“, – pabrėžia pašnekovė.

Diskusijoje taip pat paliečiamas tarptautinių talentų klausimas. Lietuva, būdama maža valstybė, negali kiekvienam specialistui pasiūlyti visų profesinio augimo galimybių, todėl svarbu kurti tarptautinius ryšius. Pašnekovė pabrėžia, kad talentą nebūtinai reikia susigrąžinti fiziškai – daug galima pasiekti bendradarbiaujant.

„Protą mes grąžiname ne fiziškai, o per bendradarbiavimą“, – sako Erika Tauraitė-Kavai.

Dirbtinis intelektas ir kritinis mąstymas

Didelė pokalbio dalis skiriama dirbtinio intelekto įtakai studentams, švietimui ir verslui. Technologijoms sparčiai keičiant darbo rinką, verslui tampa vis sunkiau tiksliai numatyti, kokių kompetencijų reikės po kelerių metų.

Erika Tauraitė-Kavai atkreipia dėmesį į riziką, kad lengvai prieinami DI įrankiai gali sukurti vadinamąjį pseudoekspertiškumą – žmogus gali gauti gerą rezultatą naudodamasis technologija, tačiau kartu neįgyti pakankamai fundamentinių žinių ir gebėjimo kritiškai vertinti informaciją.

„Pseudoekspertiškumas atsiranda ir nepaskatina jo mokytis“, – apie vieną iš dirbtinio intelekto keliamų iššūkių švietimui kalba pašnekovė.

Todėl ateities specialistui reikės ne tik technologinių įgūdžių. Kritinis mąstymas, fundamentinės žinios ir gebėjimas suprasti problemą tampa ne mažiau svarbūs nei gebėjimas naudotis dirbtiniu intelektu.

Kaip turėtų keistis aukštasis mokslas?

Laidoje aptariama, kaip aukštosios mokyklos galėtų greičiau reaguoti į technologinius ir verslo aplinkos pokyčius. Pašnekovė pabrėžia fundamentinių žinių svarbą, tačiau kartu ragina studijų programas daryti lankstesnes ir labiau orientuotas į praktinį pritaikymą.

Technologijų taikymas, verslo modeliai, projektų valdymas, personalo valdymas, sprendimų priėmimas ir lyderystė – tai sritys, kuriose, pasak Erikos Tauraitės-Kavai, studijų turinys turi gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Vilniaus verslo kolegijoje šis principas atsispindi ir dėstytojų pasirinkime – dalį praktinių sričių dėsto versle dirbantys ekspertai arba savo verslus turintys dėstytojai.

Verslo įsitraukimas – ne prarastas laikas, o investicija

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – verslo atsakomybė už būsimų specialistų ugdymą. Įmonės kviečiamos aktyviau įsitraukti į studentų projektus, praktikas, studijų programų tobulinimą ir dalytis realiomis verslo problemomis.

„Tas laikas, skirtas programos atnaujinimui ar darbuotojo paleidimui į studentų projektus, nėra prarastas laikas, tai yra jūsų investicija“, – verslo požiūrį į bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis siūlo keisti Erika Tauraitė-Kavai.

Pasak jos, darbuotojų lojalumą vis dažniau lemia ne tik atlyginimas. Žmonėms svarbios augimo galimybės, žinios, tarptautinis tinklas, savirealizacija ir galimybė prisiimti atsakomybę.

Universitetai ir verslas – ne atskiros salos

Kalbėdama apie Lietuvos ateitį, Erika Tauraitė-Kavai akcentuoja glaudesnio bendradarbiavimo poreikį ne tik tarp verslo ir aukštųjų mokyklų, bet ir tarp pačių universitetų, skirtingų disciplinų bei specialistų.

Kaip vieną iš galimų krypčių ji išskiria didesnį universitetų tarpusavio bendradarbiavimą ir konsolidaciją, taip pat aktyvesnį dėstytojų judėjimą tarp akademinės ir verslo aplinkos. Jos teigimu, dėstytojams turėtų būti sudaromos sąlygos išbandyti save versle ir sugrįžti į akademiją, taip perduodant naujausias praktines žinias studentams.

„Ne atskirai tokie kanalai, o persipynęs žinių dalinimosi tinklas“, – bendradarbiavimo tarp verslo ir akademinės bendruomenės viziją apibūdina pašnekovė.

Ilgalaikis bendradarbiavimas, o ne greitas rezultatas

Pokalbyje pabrėžiama, kad tikras verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimas nėra vienkartinis projektas. Norint pamatyti rezultatus, reikia laiko, nuoseklumo ir abiejų pusių įsitraukimo.

„Universiteto ir verslo bendradarbiavimas turi užtrukti 5-6 metus iki pirmų saldžių vaisių“, – teigia Erika Tauraitė-Kavai, pabrėždama, kad tokia partnerystė negali būti vertinama vien pagal trumpalaikius rezultatus.

Pasak jos, Lietuvoje vis dar trūksta kantrybės ir ilgalaikio požiūrio. Galima perimti kitų šalių praktikas, tačiau būtina jas pritaikyti Lietuvos kultūrai ir realybei. Ne mažiau svarbus ir tarpdiscipliniškumas – gebėjimas sujungti skirtingų sričių žinias bei požiūrius.

Pokalbio pabaigoje pašnekovė išskiria dar vieną svarbų ingredientą – aktyvų klausymąsi. Tai gebėjimas ne tik išgirsti kitą pusę, bet ir nuoširdžiai suprasti, su kokiais iššūkiais ji susiduria ir kuo galima būti naudingu.

„Kai aš girdžiu tavo perspektyvą ir nuoširdžiai noriu suprasti, kurioje vietoje tu stringi ir kuo aš galiu būti tau naudingas“, – aktyvaus klausymosi esmę apibūdina Erika Tauraitė-Kavai.

Pokalbis apie verslo ir aukštojo mokslo partnerystę, talentų ugdymą, dirbtinio intelekto iššūkius, Lietuvos verslo produktyvumą ir tai, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad skirtingos sistemos veiktų ne atskirai, o kaip viena ekosistema.